Įsivaizduojamas vaiko draugas

Anksčiau ar vėliau daugelis tėvelių staiga suvokia, kad jų vaikas turi... įsivaizduojamą draugą. Tokį, kurio negalima nei pamatyti nei išgirsti, tačiau kuriam labai patogu suversti kaltę dėl visų išdaigų. Ar reikia sunerimti? Ar uždrausti šį keistą ryšį? Tikriausiai tu nė nenutuoki, kiek daug naujų dalykų įsivaizduojamas draugas gali papasakoti vaiko tėveliams.

Tai, kad mažylis turi tokį draugą, nėra nei visiškai normalus, nei labai neįprastas reiškinys. Anot statistikos, tokie personažai jo gyvenime gali atsirasti apie trečiuosius gyvenimo metus, o išnyksta sulaukus 6–7. Vaikai tiki Kalėdų Seneliu, pasakų veikėjais, kalbasi su žaisliukais ir kepa pyragus iš smėlio. Tokiame amžiuje fantazija labai laki, ji trykšta tarytum fontanas. Tavęs juk nestebina, kad apsižergęs šluotą ar pagalį vaikas joja koridoriuje „ant žirgo“ ir dalyvauja labai svarbiose lenktynėse, kad kartoninė dėžė jam – kosminis laivas, rogutės arba pilis? Susigalvoti draugai gali būti labai įvairūs: tiek žmonės, tiek gyvūnai ar knygų, filmukų veikėjai, mokslui visiškai nežinomos rūšys. Gal ir tu kažkada turėjai įsivaizduojamą draugą? Tada lengviau suprasi savo vaiką. O jeigu ne, papasakosime, kokie būna įsivaizduojamų draugų tipai ir kam šie veikėjai iš viso reikalingi.

Dažniausiai įsivaizduojamą draugą įsigyja tie vaikai, kuriems trūksta bendravimo su tėveliais ir bendraamžiais. Paprastai mažylis susigalvoja tokį, kuris būtų panašaus amžiaus, kad galėtų su juo pažaisti, pasikalbėti apie vaikiškus reikalus, pasidalinti paslaptimis. Neretai tėveliai labai sunkiai įsitraukia į šį žaidimą – vaikas gali paprašyti sausainių sau ir savo draugui (iš anksto aišku, kas suvalgys visus saldumynus), perduoti draugui tavo žodžius. Kartais draugu tampa labai realus daiktas – pliušinis meškutis arba lėlytė. Jis būtinas ir darželyje – juk ne visada šalia būna bendraamžis arba mamytė, o juk taip norisi su kuo nors pasidalinti savo rūpesčiais...

Kitas draugų tipas – priešininkai. Tai taip pat gali būti išgalvotas arba pasiskolintas personažas, žaisliukas... Esmė ta, kad vaikas nuolat baudžia savo įsivaizduojamą draugą už netinkamus poelgius, šaukia ant jo, jį auklėja. Jeigu įsiklausysi, išgirsi žodžius, kuriuos sako auklė arba vaikų darželio auklėtoja. Vaikas jaučia problemą, tačiau turi per mažai patirties, kad suprastų suaugusiuosius, todėl tiesiog juos mėgdžioja, vaizduoja nemalonias jam situacijas ir jas sužaidžia. Žinoma, jis negali bausti mamos, tėčio ar auklės, todėl pasirenka įsivaizduojamą personažą. Jeigu tavo vaiko draugai tokie – stebėk, ir sužinosi daug naujų ir įdomių dalykų apie save pačią ir apie vaiko gyvenimą.

Kartais įsivaizduojami draugai saugo vaiką – tai būna arba žmogus, arba gyvūnas, kuris padeda susidoroti su skriaudikais, žada paimti vaiką ten, kur viskas lengva ir paprasta. Vaikas nori gyventi geriau, todėl persikelia į fantazijų pasaulį. Šioje situacijoje reikėtų surasti skriaudiką – gali būti, kad tai yra jūsų šeimos narys. Vertėtų apsilankyti ir pas psichologą, nes apie panašius dalykus vaikai ne visada nori kalbėtis su tėveliais.

Būna ir taip, kad įsivaizduojamų draugų atsiradimą galima susieti su paprasčiausiu nuoboduliu. Net jeigu mažylio grafikas nepriekaištingas, tavo atžala piešia, siuvinėja kryželiu ir šoka, gali būti, kad sūneliui ar dukrytei yra labai nuobodu. Rutina sekina ne tik suaugusiuosius, todėl pagalvok, ar neatėjo metas ką nors keisti. Nueikite kartu į zoologijos sodą, teatrą, pasivaikščiokite nepažįstamose vietose. Dažnai savo susikurtame pasaulėlyje vaikai gauna būtent tai, ko jiems trūksta. Tai gali būti veiksmų laisvė, tai, ko vaikutis seniai nori ir prašo (dažniausiai – kačiuko arba šuniuko). Jeigu nupirksi tikrą augintinį, įsivaizduojamas išgaruos nespėjus nė mirktelėti. Jeigu neturite galimybės išeiti pasivaikščioti į parką, skaitykite prieš miegą pasakas. Artimo žmogaus nepakeis nei animaciniai filmukai, nei kinas, nei televizija, tad  skirk savo mažyliui daugiau dėmesio. Jeigu tavo sūneliui ar dukrytei labai trūksta laisvės, gal tiesiog per daug spaudi, nepalieki asmeninės erdvės?

Įsivaizduojamų draugų pasaulis gali būti tiesiog nepakartojamas. Savo vaizduotėje vaikas sukuria kažką panašaus į filmą: mažylis gali apibūdinti draugo šeimą ir pomėgius, papasakoti, kaip šis serga ir įsižeidžia, pykstasi su juo ir panašiai. Jeigu vaikas suverčia visą kaltę įsivaizduojamam draugui, gali nubausti abu iš karto, tačiau dar geriau pasakyti: „Kad ir kas tai padarė, atsakyti teks tau“. Tai padės ateityje vaikui tinkamai įvertinti draugus – jis atmins, kad namų šeimininkas ar šeimininkė ne tik diktuoja žaidimo taisykles, bet ir turi atsakyti už pasekmes.

Ką daryti su įsivaizduojamais draugais? Geriausia – skirk daugiau dėmesio savo vaikui. Kartais pažaisk su juo, kartais pažiūrėk iš šono ir pagalvok. Negalima uždrausti bendrauti su įsivaizduojamais draugais – jeigu tai padarysi, vaikas pažadės klausyti, tačiau slapčia žais ir toliau, tad naudos nebus.

Ar reikia jaudintis? Kai kada – taip:

  • Jeigu vaiko fantazijose daug tamsių ir žiaurių istorijų.
  • Jeigu labai pablogėja vaiko miegas ir apetitas, prarandamas susidomėjimas kitais žaidimais, vaikas su tavimi nenoriai bendrauja.
  • Jeigu vaikas neskiria žaidimo nuo realybės, tampa per daug priklausomas nuo savo išsigalvoto draugo, puola į depresiją dėl to, kad teko su juo išsiskirti.

Nepulk į paniką – prisimink savo vaikystę. Net nebūtina nusikelti taip toli – juk ir užaugusi kartais stovi prie veidrodžio ir kalbiesi pati su savimi. O kiek kartų rašei „Mielam Dienoraščiui“? Fantazija – neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, tad nereikia jos atimti ar suvokti kaip kažko baisaus.
 

Susiję straipsniai

Vaikas masturbuojasi: kaip reaguoti ir ką daryti?

Tėvams labai svarbu su vaikais apie masturbaciją kalbėti jautriai ir būti tinkamai šiam pokalbiui pasiruošus.

Supykęs vaikas muša save: ką daryti?

Maždaug ketvirtadalis vaikų apimti pykčio muša, žnaibo, kandžioja ar kitais būdais žaloja save. Tai – normali vaiko raidos fazė.

Ar žinote, kad yra 5 vaikų meilės kalbos?

G. Chapmanas tvirtina, kad su vaikais reikia kalbėti visomis 5-iomis meilės kalbomis. Tačiau reikia žinoti, kuri vaiko meilės kalba yra dominuojanti.