TVVaikas bijo sėsti ant klozeto: kodėl ir kaip išvaikyti baimes? (6)
kryzhov | Shutterstock.com
Norint vaiką pripratinti prie jam iki tol svetimo reiškinio, daikto ar apskritai naujovės, pirmiausia reikėtų pasitelkti kantrybę. Nėra jokių taisyklių, tik tėvų vaizduotė ir pagrindinis mokymo principas – nepamiršti pagirti vaiko ir nesinervinti, jei jam nesiseka. Kiekvienas vaikas mokosi skirtingai, jų gabumai taip pat – nevienodi, taigi nesvarbu, kada vaikas išmoks, svarbu, kad tikslas apskritai būtų pasiektas.
Taigi kodėl vaikas bijo klozeto, kas sukasi jo galvoje, kai jis mokomas juo naudotis?
„Mane praris“
Dažnai vaikas vengia klozeto, nes bijo, kad į jį įkris ir bus „prarytas“. 1–3 metų vaikai nesuvokia daiktų santykinio dydžio ir jiems atrodo, kad jei vandens sūkurys į paslaptingą vamzdį nuplauna kakutį, taip nutiks ir jam pačiam.
Patarimas
Viską darykite lėtai. Baimes įveikite kartu ir pamažu. Jei vaikas labai nenori, susierzina ir pyksta, ir neverskite: laikas mokytis savarankiškumo vis tiek ateis.
Būkite kūrybiški. Pademonstruokite, kad net ir įkritęs į tualetą jis nebus įtrauktas sūkurio. Tam tiks didesnis kamuolys: sūkurys juk nenuplovė kamuolio, o juk vaikas didesnis už kamuoliuką!
Nupirkite specialų klozeto dangtį vaikams. Jo ertmė mažesnė, tad yra ne tokia bauginanti: atsisėdęs ant jos vaikas greičiausiai ir pats įsitikins, kad pro ją įkristi negali. Pravers ir specialus neslystantis laiptelis, kuris vaikui suteiks papildomo saugumo. Atsistojęs ant jo, mažasis jausis saugiau, be to, daug paprasčiau nusiplaus rankas po puoduko reikalų.
„Urzgia žvėris“
Vaikas gali išsigąsti ir nuleidžiamo vandens „riaumojimo“. Būnant namuose tik su mama, aplink – ramu ramu (na, kol neišsiverčia kaladėlės ir aplink nepradeda urgzti garvežiai), taigi tas iššaukiantis klozeto urzgimas vaiką gali sutrikdyti.
Patarimas
Jei vaikas bijo nuleidžiamo vandens sūkurio ir jo keliamų garsų, leiskite jam stebėti, kaip jūs naudojatės tualetu, tiesiog inicijuokite trumpą „instruktažą“: pasakokite, kas vyksta nuleidžiant vandenį, ir paraginkite (tik jokiu būdu neverskite!) nuspausti vandens nuleidimo svirtelę ar spustelėti mygtuką pačiam, o tuomet kartu stebėkite, kaip vanduo nubėga. Paverskite šias „pamokas“ smagiu žaidimu!
„Vienas bijau“
Mokydamasis sėdėti ant puoduko, vaikas nuolat šalia matė tėtį ir mamą, kažkas būdavo šalia, taigi akivaizdu, kad ir drąsos buvo daugiau. Su klozetu – sudėtingiau: juk neatsineši...
Patarimas
Pradžioje, žinoma, visada reikėtų lydėti vaiką ir būti šalia. Nukreipti jo dėmesį, kartu dalytis jaukiomis, smagiomis istorijomis. Kad vaikui būtų dar smagiau, aplinką padaryti ypač malonią ir „draugišką“ vaikui: padėti jo mėgstamą žaislą, pakabinti kokį jo darytą darbelį ar pan., kitaip tariant, paruošti kambario atmosferą.
Kai apsipras, mėginkite vaiką trumpam palikti vieną. Geriausia – palikite atviras duris. Išbėkite trumpam, tačiau tuo pačiu bendraukite: tegul vaikas net jums pasitraukus girdi balsą, kad žinotų, jog esate visai šalia.
Greitai visos vaiko baimės dings. Kantriai pratindami, netrukus pastebėsite, kaip jis pats eina į tualetą, kuriame iš tiesų saugu ir nieko nutikti negali.
Nuo tokio nesekmingo pirmo karto praejo daugiau nei puse metu, ir tik dabar pradeda kartais daryt i wc, iki siol draugauvom tik su puoduku 
Nupirkau brangų gražų vaikišką klozetą-puoduką su muzikytėmis, raginimais ir pan. T.y. atliko dalį mamytės pareigų 
Tačiau vieną kartą pavyko ir vaikas išsigando sveikinimo maršo. Nuo to laiko nei ant paprastų puodų, nei ant klozeto nesėdo 
O padėjo mums darželis ir noras būti dideliam 
As ir taip manau:-)wisada ispedawau kad dabar nuleisiu wandeni,tai tos baimes kaip ir nebuwo