Kaip atpažinti nerimą ir įveikti stresą?

Moteris neužmiega iki trečios valandos ryto Photographee.eu | Shutterstock.com

Koronavirusas, karas, infliacija, nestabilumas darbe, artėjanti mokslo metų pradžia: visa tai sukelia sumaištį. Atrodo, kad mūsų laikais stresas, įtampa, nerimas nieko nebestebina ir jau seniai tapo kasdienybės dalimi.

Bet ar šios emocijos veikia tik psichologinę mūsų sveikatą? Anaiptol. Jos daro didelę įtaką tiek mūsų imuninei sistemai, tiek uždegiminiams, tiek kitiems procesams organizme. Kaip atpažinti nerimą ir išvengti streso šiais neramiais laikais? Pasitarkime.

Kokios vidinės įtampos ir streso priežastys?

Vidinė įtampa, kurią jaučiame, ir jos poveikis mūsų organizmui domina medikus dar nuo Hipokrato laikų. Bet streso teorija išvydo dienos šviesą tik 1931 metais, kanadiečiui mokslininkui H. Selje nustačius nerimo, fizinio kūno ir psichikos sąveiką.

Vidinės įtampos priežastys gali būti įvairios:

  • Alkis, troškulys,
  • Skausmas,
  • Per didelis fizinis krūvis
  • Per didelis psichologinis krūvis
  • Per dideli reikalavimai
  • Skriauda
  • Netektis
  • Grėsmė
  • Informacijos perteklius
  • Kt.

Kaip pasireiškia vidinė įtampa?

Reaguodamas į stresą sukeliančias aplinkybes, organizmas sutelkia visus savo resursus tam, kad prisitaikytų prie aplinkos pokyčių. Gali atsirasti virškinimo sutrikimų, pasireikšti alkio jausmas, arba priešingai – dingti apetitas, atsirasti nemiga, raumenų įtampa ir kitos organizmo reakcijos. Taip pasireiškia vidinė įtampa.

Įtampos poveikis organizmui

Nors žmogaus psichinės ir fizinės sveikatos sąveika iki šiol yra tiriama, kai kurie dalykai jau yra įrodyti ir visiškai aiškūs. Kai kurie smegenų signalai per simpatinę nervų sistemą pasiekia mūsų imuninę sistemą, darydami jai įtaką. 

Be to, yra įrodymų, kad didelis stresas veikia organizmo hormonų pusiausvyrą, mažina baltųjų kraujo kūnelių (atsakingų už kovą su užkratais) gamybą. O tai reiškia, kad emocinė įtampa tiesiogiai didina tikimybę susirgti.

Kaip atpažinti nerimą?

Fizinės streso apraiškos:

  • sutrikęs miegas;
  • sutrikęs virškinimas;
  • raumenų įtampa;
  • sutrikęs seksualinis potraukis;
  • skausmas krūtinės srityje;
  • nuovargis;
  • galvos skausmai.

Psichologinės streso apraiškos:

  • nerimas;
  • liūdesys;
  • irzlumas, pyktis;
  • depresyvi nuotaika;
  • apatija;
  • emocinis pervargimas;
  • nėra motyvacijos veikti;
  • dalykai, kuriuos mėgdavote anksčiau, nebeatneša džiaugsmo.

Jei stipriai padidėjo apetitas (arba atvirkščiai – nustojote valgyti) – tai gali būti ilgalaikio streso požymis. Itin dėmesį atkreipti vertėtų, jei pradėjo traukti alkoholis, pradėjote rūkyti ir tai darote dažnai.

Saugumo jausmas – geriausias daktaras

Jei žmogus jaučiasi saugus, vyksta stebuklingi pokyčiai jo organizme. Adrenaliną, kortizolį ir citokinus (kurie išsiskiria streso metu) keičia „gerieji“ hormonai, tokie kaip dopaminas, serotoninas. Visa tai ne tik mažina skausmą, bet ir padeda išvengti ligų.

Baimė, įtampa, stresas, nerimas kelia ne mažesnę grėsmę nei virusai ir bakterijos. Deja, išvengti šių jausmų mes negalime. Užtat galime išmokti juos kontroliuoti.

Kaip sumažinti stresą?

1. Emocingas rašymas

Moksliškai įrodyta, kad ekspresyvus rašymas mažina blogų mikroorganizmų kiekį ir uždegimus. Tereikia užrašyti visas kylančias nerimastingas mintis, o vėliau popierių suplėšyti arba sudeginti.

2. Tinkamas miegas ir poilsis

Mūsų kūnas atsistato naktį, organizmui ilsintis. Būtent todėl itin svarbus yra kokybiškas naktinis miegas. Anot specialistų, miegoti reiktų bent 7 valandas per parą. Tai yra taip vadinamas „išgyvenimo minimumas“. Idealiu atveju miegui skirti vertėtų 8 valandas.

Dar vienas svarbus veiksnys – tinkamas darbo ir poilsio režimas. Intensyvių darbų vakare reikėtų vengti. Laiką prieš miegą vertėtų skirti poilsiui, nusiraminimui, meditacijai, skaitymui.

3. Susitaikymas su savimi ir kitais

Pyktis – itin destruktyvus jausmas. Ir nesvarbu, ar pykstate ant kitų, ar ant savęs. Užvaldžius šiam jausmui, kūnas išskiria streso hormonus, auga nerimo lygis. Tokie žmonės dažniau serga.

4. Kvėpavimo pratimai

Kai įkvepiame, aktyviname simpatinę nervų sistemą, atsakingą už gynybą. Kai iškvepiame, parasimpatinę, atsakingą už atsipalaidavimą. Todėl labai svarbu yra mokytis įkvėpti ir iškvėpti tolygiai. Kai aplanko įtampa ir nerimas, trumpinkite įkvėpimo laiką ir ilginkite iškvėpimą – tai padės greičiau nusiraminti.

5. Darykite tai, kas patinka

Leiskite sau atsipalaiduoti, ilsėtis. Kasdien skirkite laiko mažiems džiaugsmams – pasivaikščioti gamtoje, pasiklausyti mėgstamos muzikos, pamedituoti. Geros emocijos, kaip niekas kitas, tinkamai veikia sveikatą.

Susiję straipsniai

Džiovintų vaisių ir riešutų mišiniai imunitetui (Amosovo pasta)

Amosovo pasta yra džiovintų vaisių ir riešutų mišinys, skirtas sustiprinti imunitetą, pagerinti sveikatą, padėti greičiau pasveikti.

Dažniausiai pasitaikančios lytiškai plintančios ligos (LPL)

Prie lytiškai plintančių ligų įtrauktos ne tik klasikinės ligos, kaip, pavyzdžiui, sifilis ir gonorėja, bet ir santykinai neseniai atsiradusios LPL.

Kaip ypač užimtai mamai efektyviai kovoti su stresu?

Vien buvimas mama savaime jau yra įtempta ir daug fizinių bei dvasinių jėgų reikalaujanti veikla, o kur dar buitis, ėjimas į darbą, bendravimas ir kt.