Kodėl šiuolaikinės mamos jaučiasi tokios vienišos? Mokslininkai turi įdomų paaiškinimą

Motinystė visuomenėje dažnai vaizduojama kaip vienas gražiausių gyvenimo etapų – kupinas artumo, meilės ir prasmingų akimirkų. Tačiau realybėje daugelis moterų po kūdikio gimimo patiria jausmą, apie kurį kalbama gerokai rečiau, – vienišumą. 

Ypač pažeidžiamos jaunos, vienišos mamos, migrantės, mažesnes pajamas gaunančios šeimos bei tėvai, auginantys sveikatos problemų turinčius vaikus. Apie šią patirtį aktyviai diskutuojama ir „Tėvų darželio“ forume.

Vienišumas – dažnesnis, nei manome

Nors motinystė dažnai siejama su artumu, tyrimai rodo, kad situacija – priešinga. Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 2250 mamų, duomenimis, 82 proc. jų retkarčiais patiria vienišumo jausmą. Kito šaltinio duomenimis, 43 proc. jaunesnių nei 30 metų mamų nuolat jaučiasi vienišos. 

Vienišumas siejamas su didesne pogimdyminės depresijos ir nerimo rizika, prastesne savijauta bei mažesniu pasitenkinimu gyvenimu.

2025 m. publikuotoje tarptautinėje mokslinėje apžvalgoje akcentuojama, kad nėštumo ir pirmųjų metų po gimdymo laikotarpis yra vienas didžiausios vienišumo rizikos etapų per visą gyvenimą.

Svarbu suprasti, kad vienišumas nereiškia fizinės vienatvės. Daugelis mamų visą dieną praleidžia su kūdikiu, tačiau jaučiasi nematomos, neišgirstos ir neturinčios su kuo pasidalyti savo išgyvenimais.

Kodėl mamos jaučiasi vienišos?

Psichologai virsmą gimus kūdikiui vadina matrescencija – tai sudėtingas biologinis, psichologinis ir socialinis pokytis, prilyginamas paauglystei. Smegenys pradeda funkcionuoti kiek kitaip, keičiasi hormonai, santykiai, kasdienybė ir net požiūris į save. Šis virsmas dažnai būna kur kas sunkesnis, nei visuomenė linkusi pripažinti.

Vienišumo jausmą gali nulemti keli svarbūs veiksniai.

• Keičiasi moters tapatybė. Tapus mama dažnai pasikeičia ne tik kasdienė rutina, bet ir savivoka. Pokalbiai ima suktis apie vaiko miegą, maitinimą ar raidą, o pačios moters pomėgiai, profesinis gyvenimas ir poreikiai tarsi nustumiami į antrą planą. Dėl to dalis mamų jaučiasi praradusios tapatybę.
• Susiaurėja socialinis ratas. Moteris, kuri anksčiau aktyviai dirbo, sportavo, keliavo ar dažnai susitikdavo su draugais, staiga didžiąją laiko dalį turi praleisti namuose su kūdikiu. Vaikų neturinčių draugų gyvenimo ritmas skiriasi, spontaniški susitikimai tampa retenybe, o suplanuotus susitikimus neretai tenka atšaukti dėl vaiko ligos ar kitų nenumatytų aplinkybių. Ilgainiui socialiniai ryšiai natūraliai susilpnėja ar apskritai nutrūksta.
• Lūkesčiai ne visada sutampa su realybe. Nėštumo metu ar gimus kūdikiui šeima sulaukia daug dėmesio, tačiau po kelių mėnesių aplinkinių gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, o mama dažnai lieka viena su kasdieniais rūpesčiais. Vienišumo jausmas ypač sustiprėja vaikui susirgus, gulint ligoninėje ar partneriui dirbant užsienyje.
• Socialinių tinklų įtaka. Vienišumą gali stiprinti ir socialiniai tinklai. Matydamos kruopščiai atrinktas kitų šeimų įamžintas akimirkas, mamos gali pradėti manyti, kad tik jų vaikas prastai miega, dažnai verkia ar viešumoje rodo pykčio priepuolius. Tai skatina lyginimąsi ir kaltės jausmą, nors realybė dažniausiai yra kitokia.

Kodėl šiuolaikinėms mamoms sunkiau nei anksčiau? Žmogus nebuvo sukurtas auginti vaikų vienas

Viena įdomiausių pastarųjų metų mokslinių įžvalgų – žmonės evoliuciškai niekada neaugino vaikų vieni.

Didžiąją žmonijos istorijos dalį vaikus prižiūrėjo ne tik tėvai, bet ir seneliai, tetos, kaimynai bei visa bendruomenė. Kembridžo universiteto mokslininkų tyrimai su medžiotojų-rankiotojų bendruomenėmis parodė, kad mažyliais nuolat rūpindavosi keli suaugusieji, o verkiantį vaiką 40–50 proc. atvejų pirmiausia nuramindavo ne biologiniai tėvai, o kiti bendruomenės nariai. Vienu vaiku aktyviai rūpinosi net iki 15 žmonių.

Tuo tarpu šiuolaikinėje išsivysčiusiose šalyse mama dažnai didžiąją dienos dalį praleidžia viena su kūdikiu. Partneris grįžta į darbą, artimieji gyvena kituose miestuose ar šalyse, o pagalbos prašyti vis dar nedrąsu. 

Mokslininkai tai vadina šeimos privatizacija – reiškinys, kai beveik visa atsakomybė už vaiko auginimą tenka vienam ar dviem žmonėms.

10 būdų, kaip sumažinti vienišumo jausmą motinystėje

Vienišumas nereiškia, kad esate bloga mama ar nepakankamai mylite savo vaiką. Tai signalas, kad jums reikia daugiau ryšio su kitais, palaikymo ir laiko sau. 

Pateikiame dešimt specialistų rekomenduojamų būdų, kurie gali padėti įveikti vienišumo jausmą:

1. Įvardykite savo jausmus. Leiskite sau pripažinti: „Šiuo metu jaučiuosi vieniša.“ Vien jausmo įvardijimas padeda jį priimti ir suprasti, kad tai nėra asmeninė jūsų nesėkmė.

2. Ieškokite bendraminčių. Prisijunkite prie mamų bendruomenių – tiek gyvai, tiek internete. Kartais užtenka vos kelių žmonių, kurie iš tiesų supranta, ką išgyvenate. Kviečiame forume diskutuoti su kitomis mamomis, išgyvenančiomis tą patį.

3. Kurkite mažus ritualus. Žinutė draugei, savaitinis skambutis mamai ar pokalbis su kita mama žaidimų aikštelėje gali tapti svarbia emocine parama.

4. Kasdien skirkite bent kelias minutes sau. Net 10–15 minučių be skubėjimo gali padėti atgauti jėgas. Tai gali būti puodelis kavos, keli perskaityti knygos puslapiai ar mėgstama tinklalaidė.

5. Nesitikėkite tobulų draugysčių. Nebūtina iš karto rasti geriausios draugės. Kartais pakanka žmogaus, su kuriuo galima pasidalyti kasdieniais motinystės džiaugsmais ir sunkumais.

6. Atsikratykite kaltės jausmo dėl to, kad ilsitės. Rūpinimasis savimi nėra savanaudiškumas – tai svarbi rūpinimosi vaiku ir apskritai visa šeima, o ypač savo emocine sveikata dalis.

7. Judėkite. Trumpas pasivaikščiojimas, lengva mankšta ar šokiai namuose gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti įtampą.

8. Būkite atvira. Į klausimą „Kaip laikaisi?“ kartais verta atsakyti nuoširdžiai. Atvirumas dažnai tampa pirmuoju žingsniu į tikrą ryšį.

9. Leiskite kitiems jums padėti. Jei artimieji siūlo prižiūrėti vaiką, atvežti maisto ar padėti buityje, priimkite šią pagalbą. Nebūtina visko daryti vienai.

10. Prireikus kreipkitės į specialistus. Jei vienišumo jausmas nepraeina, o kartu atsiranda liūdesys, nerimas ar beviltiškumas, verta pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu.

Svarbus ne tobulumas, o bendruomenės indėlis

Bene svarbiausia žinutė, kurią siunčia šiuolaikiniai tyrimai, yra labai paprasta – nieko neįprasta, jei mama šiame vaidmenyje jaučiasi vieniša. Tokią patirtį išgyvena daugybė mamų.

Tai nėra silpnumo ženklas ar nesugebėjimas susitvarkyti su motinyste. Dažniausiai tai natūrali reakcija į gyvenimo etapą, kuriame iš moters tikimasi labai daug, tačiau pagalbos suteikiama gerokai mažiau.

Kalbėjimas apie vienišumą, pagalbos priėmimas ir ryšio su kitais kūrimas yra rūpinimosi savimi ir savo šeima ženklas. Kai motinystę nustojame laikyti individualiu išbandymu ir pradedame matyti kaip bendruomenės atsakomybę, atsiranda daugiau erdvės ne tik kalbėti apie šią patirtį, bet ir ją keisti.

Vertinga įžvalga ir aplinkiniams: galbūt didžiausia dovana mamai nėra dar vienas patarimas, kaip būti geresne mama. Galbūt tai paprasčiausias klausimas: „O kaip tu šiandien jautiesi?“