Sukurta vakcina nuo odos vėžio: naujas tyrimas parodė įspūdingus rezultatus

Mokslininkai pranešė apie reikšmingą proveržį gydant vieną pavojingiausių odos vėžio formų – melanomą. Naujos individualiai pacientui pritaikytos vakcinos ir imunoterapijos derinys klinikiniame tyrime net 42 proc. sumažino ligos atsinaujinimo arba mirties riziką. Specialistai teigia, kad šie rezultatai gali žymėti naują etapą vėžio gydymo srityje.

Spalio 22 dieną farmacijos bendrovės „Moderna“ ir „Merck“ pristatė naujus trečiosios fazės klinikinio tyrimo rezultatus, kuriuos jau aptaria tarptautinė medicinos bendruomenė.

Kaip skelbia „Reuters“, tyrime dalyvavo daugiau kaip 1100 pacientų, kuriems buvo diagnozuota melanoma ir chirurginiu būdu pašalintas navikas.

Rezultatai parodė, kad naujas gydymo metodas gali reikšmingai sumažinti ligos sugrįžimo tikimybę.

Nauja vakcina sumažino vėžio atsinaujinimo riziką 42 proc.

Trečiosios fazės klinikiniame tyrime, pavadintame „INTerpath-001“, dalyvavo 1137 pacientai, kuriems buvo diagnozuota didelės rizikos II–IV stadijos melanoma.

Mokslininkai lygino dvi pacientų grupes. Vienai jų buvo taikoma įprasta imunoterapija vaistu pembrolizumabu („Keytruda“), o kitai – tas pats gydymas kartu su nauja individualizuota mRNR vakcina, vadinama „intismeran autogene“.

Po dvejų metų paaiškėjo, kad:

• 82,2 proc. pacientų, gavusių vakciną kartu su imunoterapija, liga nebuvo atsinaujinusi.

• Vien imunoterapiją gavusių pacientų grupėje šis rodiklis siekė 70 proc.

• Kombinuotas gydymas 42 proc. sumažino melanomos atsinaujinimo arba mirties riziką.

• Tolimųjų metastazių atsiradimo arba mirties rizika sumažėjo 38 proc.

Šie rezultatai laikomi ypač reikšmingais, nes melanoma gali būti agresyvi ir net po sėkmingos operacijos sugrįžti.

Tyrimo rezultatai taip pat pristatomi specializuotame medicinos leidinyje „The American Journal of Managed Care“.

Kaip veikia naujoji vakcina?

Naujoji vakcina iš esmės skiriasi nuo įprastų profilaktinių skiepų.

Ji nėra skirta apsaugoti sveiką žmogų nuo odos vėžio. Tai individualizuotas gydymo metodas, padedantis imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles.

Vakcina kuriama kiekvienam pacientui atskirai, naudojant jo naviko genetinę informaciją.

Pirmiausia mokslininkai išanalizuoja pašalinto naviko mėginį ir nustato jam būdingas genetines mutacijas. Pagal šią informaciją sukuriama mRNR vakcina, kuri padeda imuninei sistemai atpažinti konkrečias vėžinių ląstelių savybes.

Kartu naudojamas imunoterapinis vaistas „Keytruda“ padeda imuninei sistemai veiksmingiau kovoti su vėžiu.

Tokiu būdu siekiama sunaikinti organizme galėjusias likti vėžines ląsteles ir sumažinti tikimybę, kad liga atsinaujins.

Kaip aiškinama oficialiame „Merck“ pranešime, kiekviena vakcina pritaikoma pagal individualias paciento naviko mutacijas.

Mokslininkai kalba apie naują vėžio gydymo etapą

Tyrimo rezultatus itin palankiai vertina Australijos melanomos instituto specialistai.

Viena pagrindinių tyrimo vadovių, profesorė Georgina Long, teigia, kad pasiekti rezultatai pranoko mokslininkų lūkesčius.

Pasak jos, šis atradimas gali iš esmės pakeisti tai, kaip ateityje bus pasitelkiama žmogaus imuninė sistema kovai su vėžiu.

Mokslininkai pabrėžia, kad individualizuotos vakcinos leidžia gydymą pritaikyti prie konkretaus žmogaus naviko savybių, o ne visiems pacientams taikyti vienodą metodą.

Plačiau apie tyrėjų vertinimus rašo Australijos nacionalinis transliuotojas ABC.

Kada naujoji vakcina galėtų tapti prieinama pacientams?

Nors tyrimo rezultatai daug žadantys, naujoji vakcina kol kas nėra patvirtinta įprastam pacientų gydymui.

„Moderna“ ir „Merck“ planuoja kreiptis į reguliavimo institucijas dėl leidimo naudoti naująjį gydymo metodą.

Bendrovės tikisi, kad, gavus reikalingus patvirtinimus, vakcina galėtų pasirodyti rinkoje jau 2027 metais.

Tačiau tai kol kas tik planuojamas terminas. Galutinis sprendimas priklausys nuo reguliavimo institucijų atlikto veiksmingumo ir saugumo vertinimo.

Tyrimas taip pat tęsiamas siekiant nustatyti, kiek ilgai išlieka gydymo nauda ir kaip jis veikia bendrą pacientų išgyvenamumą.

Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu paskelbti rezultatai rodo mažesnę ligos atsinaujinimo arba mirties riziką, tačiau dar neįrodo, kad naujasis gydymas pailgina bendrą pacientų gyvenimo trukmę.

Ar tokios vakcinos ateityje galėtų padėti gydyti ir kitus vėžinius susirgimus?

Mokslininkai tikisi, kad individualizuotų mRNR vakcinų technologija ateityje galėtų būti pritaikyta ne tik melanomai gydyti.

Šiuo metu panašūs gydymo metodai tiriami ir sergant kitomis onkologinėmis ligomis, įskaitant plaučių, inkstų bei šlapimo pūslės vėžį.

Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar kitų vėžio formų gydymo rezultatai bus tokie pat sėkmingi.

Tyrėjai pabrėžia, kad melanomos tyrimo rezultatai yra svarbus žingsnis, tačiau naujų gydymo metodų veiksmingumą būtina įvertinti atskirai kiekvienai ligai.

Ar vakcina apsaugos nuo odos vėžio?

Nepaisant daug žadančių rezultatų, specialistai primena, kad naujoji vakcina nėra profilaktinė.

Ji skirta tam tikriems melanoma jau sergantiems pacientams, kuriems navikas buvo pašalintas chirurginiu būdu ir išlieka didelė ligos atsinaujinimo rizika.

Todėl įprastos odos vėžio prevencijos priemonės išlieka itin svarbios.

Rekomenduojama vengti pernelyg intensyvaus ultravioletinių spindulių poveikio, naudoti apsauginius kremus nuo saulės ir stebėti odos darinius.

Pastebėjus naują, sparčiai augantį ar besikeičiantį apgamą, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą.

Nors naujoji technologija dar tik skinasi kelią į klinikinę praktiką, mokslininkai viliasi, kad ateityje individualizuotos vakcinos galės tapti svarbia onkologinių ligų gydymo dalimi.

Šaltiniai:

• „Reuters“, 2026 m. spalio 22 d. – apie melanomos vakcinos trečiosios fazės tyrimo rezultatus

• „Merck“ ir „Moderna“ – oficialus pranešimas apie „INTerpath-001“ tyrimą

• „The American Journal of Managed Care“ – išsamūs klinikinio tyrimo duomenys

• ABC News, 2026 m. spalio 23 d. – mokslininkų komentarai apie vakcinos rezultatus