Kaip puoselėti draugystę su suaugusiais vaikais?

Savo vaikučiams esame tvirčiausia atrama ir patys svarbiausi žmonės visame pasaulyje, tačiau jie, atrodytų, per akimirką užauga, palieka mūsų namus, susilaukia savo vaikų... Žinoma, visą gyvenimą būsime jų tėvais, tačiau mūsų rolė keičiasi - suaugusiems vaikams vis rečiau reikia auklėtojo, tačiau jie tikisi turėti gerbiamą patarėją ir nuoširdų draugą. Kaip tokiu tapti?

Susipažinkite iš naujo

Savo mažylius pažįstame lyg nuluptus. Puikiausiai žinome, kad vaikas nuo kepsnio nukrapštys visą grybų padažą, pastebime gniaužomus kumštelius, kai mažius meluoja, matome nuleistas akis, kai grįžta po prastos dienos mokykloje... O ar pažįstate savo suaugusius vaikus? Ar žinote, kokią kavą jie mėgsta ar kokią šalį norėtų aplankyti? Kokią knygą dabar skaito? Kokie jų santykiai su sutuoktiniu ir vaikais? Ar jie tebebendrauja su kursiokais iš universiteto?
Susimąstykite, ar tikrai pažįstate savo suaugusius vaikus? Jeigu jaučiatės atitolę, pabandykite susipažinti iš naujo. Kalbėkitės su savo vaiku lyg su labai ilgai nematu bičiuliu, užduokite jam klausimus ir leiskite išsipasakoti. Pamatykite jame ne vaikutį, bet suaugusį, savo nuomonę turintį, savitą patirtį sukaupusį žmogų.

Gerbkite privatumą

Augindami vaikus tikriausiai turėjote aiškias taisykles ir tikėjotės, kad jie bus visiškai atviri bei visuomet pasirengę „pateikti veiklos ataskaitą“. Normalu, kad vaikas ar paauglys privalo atsiliepti, kuomet skambinate, negali nuolat sėdėti užsirakinęs savo kambaryje, turi pasakyti, kur ir su kuo buvo ar kokį pažymį gavo. Juk jūs esate atsakingi už savo vaiką, siekiate jį užauginti doru žmogumi ir finansiškai jį išlaikote!
Vaikams užaugus ir prisiėmus atsakomybę ne tik už save, bet ir už savo pačių vaikus situacija keičiasi. Turite gerbti suaugusio žmogaus asmeninę erdvę bei privatumą. Nepykite, jeigu suaugęs sūnus ar dukra nenori visko pasakoti, negali pakelti telefono ragelio, visuomet paskambinkite ir iš anksto susitarkite dėl apsilankymo, neužsibūkite. Suaugusio žmogaus noras kai ką pasilaikyti sau visai nėra nepagarba jums. Turėtumėte ne pykti, o didžiuotis savimi - užauginote savarankišką žmogų.

 

Saikingai patarkite

Savaime suprantama, kad mama ar tėtis nori geriausio ir (beveik visuomet) yra teisūs. Nepaisant to, labai svarbu nežeminti suaugusio žmogaus gebėjimų savarankiškai priimti sprendimus bei turėti savitą požiūrį. Mūsų vaikai yra kita karta, užaugusi kitu laikmečiu, turinti kitokius įpročius ir poreikius, dažnai besiremianti jau kitomis vaikų auklėjimo, namų ūkio kūrimo, tarpusavio santykių šeimoje rekomendacijomis.
Žinoma, tai anaiptol nereiškia, kad neturime teisės patarti suaugusiems vaikams. Turime ir net privalome tai daryti, tačiau patarimai neturi virsti paliepimais, jie turi būti teikiami „laiku ir vietoje“, tuomet, kai mūsų vaikui yra tikrai reikalingi. Neužverskite vaiko patarimų lavina, būkite taktiški, supratingi, stenkitės patarti įsigilinę į vaiko situaciją, be jokių išankstinių nuostatų.

Nekelkite ultimatumų

Metams bėgant gyvenimas nuolat keičiasi, tad kinta ir vertybės bei prioritetai. Vaikų susilaukę žmonės skiria jiems visą dėmesį ir jėgas. Tai natūralu, nes mažyliai užauga greitai, laikas, kuomet galime juos auklėti, ugdyti bei skirti jiems visą savo dėmesį ir meilę yra labai ribotas... Suprantama, kad šiuo gyvenimo etapu kitus mylimus žmones šiek tiek apleidžiame - primirštame draugus, kartais ir antrajai pusei nepakankamai meilės suteikiame, o ir su tėvais gerokai rečiau matomės.
Supraskite suaugusius vaikus ir jų prioritetus, juk ir patys buvote tokioje situacijoje, kuomet auginote juos. Nekelkite ultimatumų, jeigu vaikai, jūsų manymu, neranda pakankamai laiko jums, neverskite jų rinktis tarp jūsų ir savo šeimos. Geriau draugiškai paklauskite, kodėl susiklostė tokia situacija, kodėl jie taip stipriai stokoja laiko ar lėšų ir negali jūsų aplankyti (ar bent paskambinti) truputį dažniau, pasiūlykite pagalbą ar patarkite, pasidalinkite laiko planavimo ir darbų pasiskirstymo patirtimi.

Nepeikite vaiko šeimos

Tikriausiai žinote dažnai naudojamą pasakymą: kiek žmonių - tiek nuomonių. Taip pat būtų galima pridėti: kiek porų - tiek šeimų. Kitų žmonių santykiai mums gali pasirodyti keisti ar net nepriimtini, tačiau, jeigu jiedu bei jų vaikai yra laimingi, tai kodėl turėtume juos teisti?
Tikėtina, kad jūsų vaikai gyvena kiek kitaip nei jūs, bet juk ir jūs tiksliai neatkartojote savo tėvų kelio... Įsitikinkite, kad jūsų vaikas yra patenkintas savo gyvenimu, tačiau nekritikuokite, jeigu jo antrosios pusės pasirinkimas neatitinka jūsų lūkesčių, nepeikite vaikų auklėjimo metodų, nesistenkite naujai susikūrusios šeimos užtempti ant savo kurpaliaus. Savo gyvenimu patenkintas žmogus tikrai neatsižvelgs į jūsų kritiką, ji tik sukels nereikalingą įtampą ir atitolins jus nuo vaiko.

Apibrėžkite finansinius santykius

„Vadovėliniai“ tėvų ir vaikų finansiniai santykiai neturėtų būti sudėtingi - savo vaikus išlaikome iki pilnametystės arba iki tol, kol jie baigia mokslus. Deja, tačiau realybė yra kitokia. Daugelis susiduria su finansiniais sunkumais, ypač, sukūrus šeimą, perkant būstą ar automobilį, susilaukus vaikų. Natūralu, kad vaikai kreipiasi į tėvus ir lygiai taip pat suprantama, kad tėvai, jeigu tik turi galimybių, jiems padeda.
Nepaisant to, finansiniai suaugusių žmonių santykiai turėtų būti aiškiai apibrėžti. Tai padės išvengti nemalonios įtampos ir galimų problemų ateityje. Susitarkite ar pinigus dovanojate, ar skolinate, jeigu tai paskola, tai aptarkite, kada ir kaip, visą ar dalimis ją reikės grąžinti, pasirašykite sutartį (tiek dovanojant, tiek ir skolinant).

Pabūkite kartu

Sėkmingų žmonių santykių formulė tikrai nėra paslaptinga... Svarbu gerbti ir mylėti žmogų bei skirti jam pakankamai dėmesio. Pajutę, kad pradedate tolti nuo savo suaugusių vaikų pasistenkite atrasti daugiau laiko bendravimui. Kurkite bendras tradicijas, kurios suteiktų galimybę pabūti tiek su visa vaiko šeima, tiek ir tik dviese ar trise. Pavyzdžiui, kartą per mėnesį sukvieskite vaikus bei jų šeimas bendros vakarienės. Galite paprašyti, kad visi paruoštų po vieną patiekalą, tuomet susitikimas nekels tokio didelio streso, jums nereikės visą dieną vargti virtuvėje, o ir finansinė našta (juk paruošti daug patiekalų nemenkai kainuoja) pasiskirstys tolygiau. Sukurkite tradiciją ir bent retkarčiais pabūkite tik su vaiku (ar vaikais), be jų antrų pusių ir mažylių, nueikite į kiną ar teatrą, išgerkite puodelį kavos ir suvalgykite pyrago gabaliuką, surenkite šeimos žvejybos ar grybavimo pusdienį. Jeigu gyvenate labai toli vieni nuo kitų, tai susitarkite dėl ilgesnio skambučio laiko, pakalbėkite ne tik apie buitinius rūpesčius, bet ir apie hobius, emocijas, pasaulio pajautimą.

Japonai sako: „Paleisk vaiką kuo toliau nuo savęs ir jei jis sugrįš pas tave, vadinasi, jį mokėjai išauklėti“. Šioje paprastoje patarlėje slypi tikra tiesa - juk kiekvienam žmogui norisi prisiminti nerūpestingą vaikystę, pajusti besąlygišką mamos ir tėčio meilę bei rūpestį, tad tėvų namai visuomet traukia... O jeigu jaučiate, kad santykiai vėsta, nenusiminkite ir nenuleiskite rankų, vaikams užaugus mūsų santykiai su jais nenutrūksta, tebegalime juos puoselėti ir auginti tam, kad mūsų dukros ir sūnūs norėtų grįžti.