Kariesogeninė mityba. Koks maistas sukelia kariesą?

Vaikas laiko indelį su saldainiais ir guminukais - kariesogeniniais maisto produktais.

Kunlathida6242 | Shutterstock.com

Daugelis vaikų yra girdėję tėvų ar kitų suaugusiųjų raginimą nevalgyti per daug saldumynų, nes iškris dantys. Ir nors šis teiginys – kiek perspaustas, tačiau tiesa, kad didelis cukraus kiekis mityboje iš tikrųjų gali pakenkti dantims.

Reikėtų turėti omenyje, kad saldumynai – ne vieninteliai maisto produktai, sukeliantys dantų ėduonį. Koks maistas yra laikomas kariesogeniniu – sukeliančiu dantų ėduonį (kariesą) bei kodėl jį reikėtų vartoti saikingai?

Kas yra kariesogeniniai maisto produktai?

Kariesogeniniai maisto produktai – maistas, bloginantis dantų būklę ir lemiantis ėduonies atsiradimą.

Kariesogeninius maisto dvi dideles kategorijas:

Angliavandeniais gausūs maisto produktai:
- Paprastųjų angliavandenių turintys maisto produktai. t.y. cukrus. Svarbu suprasti, kad dantims kenkia ne tik „paprastas“ pridėtinis cukrus, bet ir, atrodytų, „geras“ cukrus, esantis vaisiuose, daržovėse, meduje ir pan.
- Sudėtinių angliavandenių turintys maisto produktai. t.y. krakmolas. Krakmolas, esantis, pavyzdžiui, bulvėse, kviečiuose, kukurūzuose yra sudėtinis angliavandenis, sudarytas iš cukrų molekulių grandinėlių. Krakmolingas maistas dažniausiai yra lipnus, lendantis į tarpdančius, lemiantis dantų apnašų susidarymą.
Rūgštys. Rūgščių turintis maistas ir gėrimai dantims kenkia ne mažiau, nei cukrus, nes rūgštys tirpdo dantų emalį.

Kariesogeninis maistas yra, visų pirma, saldus ir (arba) krakmolingas. Tipiniai tokių produktų pavyzdžiai – saldainiai, sausainiai, pyragaičiai, saldūs gėrimai, iš koncentratų pagamintos sultys, ledai, pieno kokteiliai ir t. t. Tačiau neigiamai dantų emalį veikia ir produktai, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo žalingi: tai ryžiai, makaronai, kukurūzai, grūdų produktai.

Labai didelę žalą dantims daro ir maisto produktuose bei gėrimuose esančios rūgštys, sumažinančios burnos pH lygį ir sąlygojančios dantis saugančio emalio tirpimą. Tipiniai rūgštiniai maisto produktai yra rūgštesni vaisiai ir jų sultys, tačiau didžiausią žalą dantims daro gazuoti gaivieji gėrimai, vaisvandeniai ir pan.

Kaip maistas skatina dantų ėduonies vystymąsi?

Mūsų burnoje dalis bakterijų gyvena nuolat. Valgant kariesogeninį maistą, ant dantų esančios, o ypač - dantų apnašose tarpstančios bakterijos maitinasi cukrumi ir išskiria rūgštis. Šių rūgčių poveikis yra toks stiprus, jog jos gali demineralizuoti dantų emalį ir skatinti ėduonies formavimąsi. Rūgščių turintis maistas ir gėrimai, savo ruožtu, sumažina burnos pH ir prisideda prie dantų emalio demineralizacijos.

Būtent tokiu būdu saldus, krakmolingas ir (arba) rūgščių turintis maistas bei gėrimai lemia karieso atsiradimą.

Ką daryti, kad maistas neigiamai nepaveiktų vaikų dantų?

Svarbu atsakingai rinktis maisto produktus ir gėrimus. Dalis dantų sveikatą bloginančių maisto produktų yra naudingi organizmui ir jų atsisakyti tikrai nereikėtų. Pavyzdžiui, vaisiuose yra ir cukraus, ir rūgščių, tačiau taip pat ir ląstelienos, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Kita vertus, didelė dalis kariesogeninių maisto produktų yra nepalankūs sveikatai ir jų galima ramia širdimi visiškai atsisakyti arba jų suvartojimą itin stipriai riboti. Tokių produktų pavyzdžiai yra saldūs, gazuoti vaisvandeniai, saldainiai, guminukai ir pan.
Suvalgius kariesogeninio maisto ar atsigėrus tokių gėrimų, reikėtų burną prasiskalauti vandeniu. Tai itin aktualu, jeigu valgomas maistas yra lipnus, įstringantis tarpdančiuose, prilimpantis prie dantų paviršiaus (pavyzdžiui, kukurūzai, trapučiai, cukraus vata ir pan.). Naudinga ne tik prasiskalauti vandeniu, bet ir gausiau atsigerti (pavyzdžiui, jei vaikas dar nemoka burnoje skalauti skysčio).
Suvalgius kariesogeninio maisto vertėtų išsivalyti dantis. Tai ypač aktualu, jeigu vartojami lipnūs, dantis apveliantys maisto produktai (pavyzdžiui, kukurūzai, trapučiai, cukraus vata).
Suvalgius rūgštaus maisto ar atsigėrus rūgščių gėrimų dantų valyti iškart nereikėtų. Reikėtų palaukti 20-30 min. kol normalizuosis burnos pH, kad mechaniškai nepažeistumėte rūgščių paveikto emalio. Po rūgštaus maisto ar gėrimų vartojimo, verčiau prasiskalauti burną vandeniu ar daugiau atsigerti.
Kariesogeninį maistą ar gėrimus verčiau suvartoti „vienu kartu“. Bakterijų išskirtas arba su maistu gautas rūgštis organizmas geba neutralizuoti maždaug per 20 min., tačiau jeigu kariesogeninis maistas vartojamas nuolat, organizmui nepavyksta normalizuoti burnos pH, jis išlieka žemas, dantų emalis demineralizuojamas ir atsiranda kariesas. Jeigu labai norisi, verčiau suvalgyti kelis saldainius iškart ar išgerti visą stiklinę gaiviojo gėrimo ir tuomet prasiskalauti burną vandeniu, nei visą dieną po truputį užkandžiauti ar gurkšnoti.
Geriausia gerti ir burnos prasiskalavimui naudoti tyrą vandenį. Labai dažnai daroma klaida yra atsigėrimui ar burnos prasiskalavimui po valgio naudojamas vanduo, kuris paskaninamas trupučiu sulčių ar vaisių (ypač citrusinių) gabaliukais. Paskanintas vanduo, dėl jame esančio cukraus ir rūgščių, dantų sveikatą veikia neigiamai.
Būtina dėmesingai valyti ir prižiūrėti dantis. Didžiausios dantų emalį tirpdančių ir ėduonį sukeliančių bakterijų kolonijos gyvena ant dantų, dantenų ir tarpdančiuose esančiose apnašose. Tad labai svarbu kasdien kruopščiai valyti dantis, naudojant dantų šepetėlį ir dantų siūlą bei periodiškai lankytis pas odontologą.

Kokie maisto produktai iš dalies apsaugo nuo dantų ėduonies ir nėra laikomi sukeliančiais ėduonį?

Patariama į kasdienį vaikų racioną įtraukti kuo daugiau maisto, užkertančio kelią dantų ėduoniui formuotis, nes burnoje esantys mikroorganizmai jo nemetabolizuoja.

Prie burnos sveikatai palankių produktų yra priskiriami:

Mėsa – tiek raudona, tiek ir paukštiena;
Žuvis. Valgant žuvį, nevyksta bakterinė fermentacija, todėl nesusidaro ir kenksmingos rūgštys;
Sūris. Tai itin naudingas produktas, nes turi kalcio, padedančio papildyti dantų mineralus;
Pienas. Kaip ir sūryje, piene esantis kalcis ir fosforas padeda atkurti dantų emalį;
Natūralus jogurtas. Jogurte esantis kalcis padeda papildyti mineralinių medžiagų atsargas;
Nerūgštūs vaisiai, ypač turintys daug skaidulų – pavyzdžiui, obuoliai, kriaušės;
Daržovės, taip pat turinčios daug skaidulų. Labai naudingos žalios daržovės – salierai, agurkai, salotos, padedančios kovoti ir su dantenų ligomis;
Tvirti vaisiai ir daržovės. Tvirtų vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, obuolių, kriaušių, morkų, agurkų valgymas juos kandant padeda mechaniškai nuvalyti dantų apnašą ar prie dantų ir tarpdančiuose prilipusius maisto likučius.
Riešutai, sėklos. Migdoluose, graikiniuose riešutuose yra mažai cukraus, jie – geras kalcio ir baltymų šaltinis.

Kodėl svarbu tinkamai rūpintis net ir pieninių vaikų dantų higiena?

Prevencija – visuomet geriausias būdas palaikyti vaikų dantų sveikatą. Dantų ėduoniui susiformavus, vaikas gali jausti diskomfortą, skausmą, prireikus dantis gydyti.

Dažnai tėvai mano, kad dėmesingai rūpintis vaikų pieniniais dantimis nebūtina, nes jie vis tiek iškris. Tačiau toks požiūris – klaidingas, nes po pieniniais dantimis yra susiformavusios nuolatinių dantų užuomazgos, kurios gali būti pažeidžiamos. Taip pat gali kilti infekcija, atsirasti pūlinukas ir kt.

Pageidautina, kad pieniniai dantukai nesugestų, neiškristų ir burnoje „užsibūtų“ ilgiau, iki tol, kol ims dygti nuolatiniai dantys. Pieniniai dantys „pasaugo“ vietą nuolatiniams dantims, užtikrina taisyklingą sąkandžio formavimąsi ir žandikaulio augimą. Jie svarbūs efektyviam kramtymui, o taip pat - kalbos raidai, taisyklingam garsų bei žodžių tarimui.