Montessori lova

phBodrova | Shutterstock.com

Medikės ir pedagogės Marijos Montessori metodika skatina vaiko savarankiškumą.

Vienas iš būdų – nuo žemės beveik nepakilusi lova, į kurią vaikas gali pats įlipti ir išlipti.

Montessori pedagoginis metodas

Marija Montessori (1870-1952) – italų medikė ir pedagogė sukūrusi ir ištobulinusi Montessori ugdymo metodą. Šis metodas skatina vaikų savarankiškumą, asmenybės tobulėjimą, ragina atsižvelgti į vaiko individualius poreikius ir pastebėti „jautrumo periodus“, kuomet vaikas yra išskirtinai imlus specifinei informacijai (pavyzdžiui, jeigu vaikas šiuo metu labai domisi raidėmis, reikėtų jį skatinti imti knygeles, mokyti pažinti raides).

Vaiko kambarys pagal Montessori

Montessori pedagoginiam metodui labai svarbi ne tik ugdymo filosofija, bet ir vaiko aplinka. Šio metodo šalininkai daug dėmesio skiria vaiko kambario (ar kitų erdvių, kuriose vaikas praleidžia daug laiko) įrengimui.

Pagal Montessori metodą įrengto vaiko kambaryje esantys daiktai turėtų būti funkcionalūs, ugdantys ir naudingi, jų neturėtų būti daug, vaikui reikia palikti erdvės.

Viskas turėtų būti pasiekiama mažyliui: maži baldai, žemos lentynos, lengvai pasiekiami žaislai, knygelės, minkštas kilimas ar patiesalas žaidimams. Žinoma, svarbiausias kambario akcentas yra žema lova ar tiesiog čiužinys.

Montessori lova

Montessori metodo šalininkai siūlo vaiką guldyti ne į aukštą, uždarą lovelę su virbais, o į vos nuo žemės pakilusią lovą, kurią sudaro tik čiužinio grotelės, plonytis medžio pagrindas ar tiesiog šilumą sulaikančios medžiagos stačiakampis ir čiužinys.

Taip pat populiaru lovos rėmą padaryti namelio formos – tai nėra būtina, tačiau suteikia lovai aiškesnes ribas, ant rėmo galima pakabinti baldakimą, žaisliukus, lemputes.

Montessori lovos nauda

• Judėjimo laisvė. Mažylis gali pats įlipti ir išlipti iš lovelės, kai to užsinori. Teigiama, kad galimybę tyrinėti pasaulį turinčių vaikų raida spartesnė, jie anksčiau apsiverčia, pradeda šliaužti ir eiti, nes yra motyvuojami lengviau pasiekiamos aplinkos.
• Pasitikėjimas savimi. Vaikas turi galimybę susidoroti su įvairiais iššūkiais, o tai padeda jam jaustis drąsiau susidūrus su naujovėmis. Naktį išsigandusiam vaikui nereikia šauktis tėvų, jis gali pats pas juos nueiti, o anksčiau pabudus netenka nuobodžiauti „įkalintam“ lovelėje su virbais, vaikas gali išlipti, pasiimti žaislų (jie, remiantis Montessori metodu, turėtų būti vaikui pasiekiamame aukštyje).
• Savarankiškumas. Vaikas nuo pat mažumės įgalinamas pats priimti sprendimus ir juos įvykdyti. Savarankiškai atsikeliantis ir atsigulantis, žaislų galintis pasiimti vaikas įpranta pabūti vienas, pats save užimti, jam nereikia nuolat prašyti tėvelių pagalbos ir dėmesio. Montessori metodas taip pat skatina vaiką rūpintis savo aplinka, pavyzdžiui, vaikas pratinamas pats pasikloti savo žemai esančią lovelę.
• Pagarba vaiko poreikiams. Vaikui leidžiama pačiam kurti dienos ritmą ir įsiklausyti į savo organizmą. Jis gali natūraliai pabusti, pasirinkti, kada norės keltis ir užsiimti savo veikla, o kada vėl grįžti į lovą ir įsitaisyti pogulio.
• Betarpiškas bendravimas su vaiku. Montessori lova suteikia galimybę tėvams prigulti šalia ir paskaityti pasaką, pažaisti, pamaitinti ar pažindyti vaiką, prisiglausti ir paguosti, jeigu jis serga ar yra nuliūdęs. Primigusio vaiko nereikia niekur perkelti, tėvai gali tiesiog švelniai išslinkti ir grįžti į savo lovą. Vaikas turi savo erdvę, tačiau yra lengvai pasiekiamas, o tai suteikia daugiau saugumo.

Nuo kokio amžiaus tinka naudoti Montessori lovą?

Naujagimius iki dviejų mėnesių siūloma migdyti lopšyje, kuris tarsi imituoja įsčias ir suteikia mažyliui daugiau saugumo, padeda po truputį priprasti prie gąsdinančio „išorinio“ pasaulio.

Dalis Montessori metodo šalininkų dviejų mėnesių kūdikius jau guldo ant atviro, ant žemės padėto čiužinuko, tačiau kiti dar kurį laiką miega su vaikais vienoje lovoje, (arba naktį vaiką guldo į savo lovą, lopšį ar lovelę su virbais, o dienos pogulio migdo ant Montessori lovos).

Kai kurie tėvai pereinamuoju laikotarpiu migdo vaikus lovelėje su virbais, tačiau nuėmę vieną jos kraštą ir jį priglaudę prie savo lovos – tokiu būdu vaikas ir turi savo erdvę, ir prireikus gali lengvai pasiekti tėvelius.

Dauguma žemą Montessori lovą pradeda naudoti vaikui tarp 6 mėnesių ir 1-1,5 metų, tačiau į amžių reikėtų žiūrėti lanksčiai. Dažnai mažam, vos pradėjusiam vaikščioti, vaikui netikusi Montessori lova ima labai patikti sulaukus trejų-ketverių metų amžiaus, kai vaikas nori daugiau savarankiškumo.

Saugumo priemonės pasirinkus Montessori lovą

Kritimo rizika. Tėvai baiminasi, kad lovoje ar ant čiužinio be bortelių miegantis vaikas naktį nuo jo nukris, nusiridens ant grindų. Taip tikrai gali nutikti, nes daugelis mažylių miega neramiai ir daug vartosi, tačiau aukštis yra nedidelis, tad ir rimtų sužeidimų tikimybė yra menka. Kad kritimai būtų dar saugesni, galite prie lovos patiesti minkštą kilimą, ant žemės padėti kelias plokštesnes pagalvėles (pavyzdžiui, pagalvėles - paminkštinimus kėdėms). Jei Montessori lovą pradėsite naudoti iki kūdikiui sukaks 6 mėnesiai, turėkite mintyje, kad visi paminkštinimai didina staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) tikimybę.

Naminiai gyvūnai. Žemą, ant grindų esančią lovelę lengviau pasiekti ne tik vaikui, bet ir naminiams gyvūnams, kurie gali išprovokuoti alergiją, sužeisti ir net uždusinti vaiką. Migdydami vaiką (ypač kūdikį) Montessori lovoje užtikrinkite, kad į kambarį negalės patekti augintiniai.

Ranka pasiekiami daiktai. Suteikdami vaikui daugiau laisvės tyrinėti aplinką, turėtumėte ypač dėmesingai pasirūpinti saugumu. Įsitikinkite, kad iš lovos išlipęs vaikas negalės pasiekti užspringimo pavojų keliančių smulkių daikčiukų, taip pat rozečių, buitinės chemijos priemonių.

Tinkami ir saugūs baldai. Taip pat svarbu įsitikinti, kad visi baldai (ypač komodos, spintos, kurių ištrauktais stalčiais vaikas gali lipti tarsi kopėčiomis ir užsiversti baldą ant savęs) tvirtai prisukti prie sienų ir pan. Turėkite mintyje, kad pagal Montessori ugdymo metodą įrengtas vaiko kambarys turėtų būti neužgrūstas baldais ir daiktais, kad vaikas neužkliūtų, krisdamas nesusižeistų, turėtų pakankamai erdvės.

Švara. Aplinką laisvai galintis tyrinėti vaikas daug laiko praleidžia ant žemės, tad labai svarbu pasirūpinti kambario švara.

Montessori lovos kritika

Montessori lova (o taip pat ir ugdymo filosofija) tikrai nėra tinkama visiems tėvams ir vaikams. Norėdami, kad Montessori lova būtų naudinga vaikui, turėtumėte atsižvelgti į Montessori metodo visumą ir vaiko ypatumus.

Tinkamos aplinkos būtinybė. Iš lovos išlipęs vaikas turi turėti galimybę ugdytis, pats pasiekti daiktus, žaislus ir tyrinėti pasaulį, kitaip tokia lova netenka pagrindinės savo prasmės.

Dienotvarkė. Miegas Montessori lovoje suteikia vaikui galimybę susidėlioti savo dienos režimą, tad likusiu laiku jis taip pat turėtų gauti pakankamai laisvės. Pavyzdžiui, vakare vėliau nuėjęs miegoti mažylis gali norėti pamiegoti ilgėliau ar anksčiau eiti pogulio – tokia lanksti dienotvarkė tinka ne visoms šeimos ir ne visiems vaikams. Ne pagal Montessori metodiką dirbantys darželiai negalės pasiūlyti tokio lankstumo, vaikas bus neišsimiegojęs, irzlus.

Miego sutrikimai. Žema, aiškių ribų neturinti lova gali netikti ypač aktyviems ir/ ar prastai miegantiems vaikams. Lopšį, lovelę su virbais arba lovą, kurioje šalia miega tėvai, vaikui lengviau suvokti, kaip miego ir ramybės erdvę, jis greičiau nurimsta, nesiblaško ir užmiega.