Naujagimių kvėpavimo apnėja: kodėl naujagimis trumpam nustoja kvėpuoti?

Natalia Deriabina | Shutterstock.com

Naujagimiams, kūdikiams būdingi trumpi kvėpavimo sustojimai, dar vadinami apnėja.

Jei kvėpavimas nutrūksta ir vėl atsinaujina naujagimiui miegant, ši patologija vadinama miego apnėja. Miego apnėjos epizodų metu kraujyje sumažėja deguonies kiekis, todėl kūdikiai, pajutę deguonies badą, dažnai prabunda.

Kas yra kvėpavimo apnėja?

Apnėja – tai ilgesnė nei 15–20 sek. kvėpavimo pauzė. Jei naujagimis išnešiotas, apnėja laikoma 15 sek. pauzė, o jei neišnešiotas – 20 sek.

Kuo ilgiau naujagimis užlaiko kvėpavimą, tuo sunkesnės formos apnėja diagnozuojama.

Kai kuriuose šaltiniuose apnėja įprasta vadinti bet kokios trukmės kvėpavimo pauzes, tačiau toks apibūdinimas nėra tikslus. Apnėja trunka mažiausiai 15 sek.

Kodėl naujagimiai trumpam nustoja kvėpuoti?

Kvėpavimo sutrikimai susiję su smegenų kvėpavimo centrų nebrandumu, todėl dažniau apnėja pasireiškia neišnešiotiems naujagimiams.
Dar viena iš apnėjos priežasčių – kvėpavimo takų susiaurėjimas.
Apnėjos priepuolius gali paskatinti įvairios širdies ir kraujagyslių sistemos patologijos, pavyzdžiui, įgimta širdies yda.
Dar viena iš priežasčių – kvėpavimo sistemos patologija.
Apnėją gali paskatinti virškinimo sutrikimai, anemija, policitemija, kitos ligos.

Ar apnėja visada reiškia patologiją?

Trumpam nustoti kvėpuoti gali net ir visiškai sveiki kūdikiai, tačiau pauzės negali tęstis ilgiau nei 12–15 sek. (neišnešiotiems naujagimiams ir kūdikiams – ilgiau nei 20 sek.).

Vis tik išnešiotiems naujagimiams apnėja visuomet laikoma patologija.

Jei smegenys ilgesnį laiką neaprūpinamos deguonimi, gresia labai rimtos komplikacijos. Todėl jeigu apnėjos epizodai ilgesni, būtina nedelsiant atkurti kvėpavimą.

Kaip atpažinti apnėją?

Kartais tėvams sunku pastebėti, kad naujagimis nustojo kvėpuoti. Pasireiškus apnėjai:

Nustoja kilnotis naujagimio krūtinė;
Gali pamėlti lūpos;
Įprastai sulėtėja pulsas.

Ką daryti, jei kūdikis nustojo kvėpuoti?

Jei kūdikis nustojo kvėpuoti, reikėtų švelniais judesiais patrinti nugarytę ar per ją patapšnoti delnu.
Padeda kūdikio pabudinimas, galūnių, ausų patrynimas.
Galima apipurkšti kūdikį vėsiu vandeniu arba greitai nurengus pakišti po vėsaus tekančio vandens srove.
Jei ir po minėtųjų priemonių kūdikis nepradėjo kvėpuoti, galiausiai reikės daryti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją pagalbą. Tiesa, gaivinti kūdikius prireikia labai retai.

Kaip atkurti ir kontroliuoti naujagimių ir kūdikių kvėpavimą?

Norint, kad kūdikis kvėpuotų ritmiškai, galima jam apie tai „priminti“: švelniai paglostyti, pajudinti, paimti jį ant rankų ir priglausti.

Mažylių kvėpavimui kontroliuoti skirtos specialios mobiliosios auklės su kvėpavimo stebėjimo funkcija, taip pat jau ir Lietuvos rinkoje galima įsigyti specialių kvėpavimo monitorių. Kvėpavimo monitorius – kompaktiškas prietaisas, kuris gali būti segamas prie sauskelnių. Prietaisas fiksuoja kūdikio kvėpavimą ir įspėja, jei kūdikis įkvepia mažiau nei 8 kartus per minutę, suvibruoja ir pažadina kūdikį, jei jis nekvėpuoja 15 sek. ir skleidžia stiprų garsinį signalą kūdikiui nekvėpuojant 20 sek. Kai kurie prietaisai turi indikatorių lemputes, įspėjančias, kad reikia atkurti kūdikio kvėpavimą.

Kvėpavimo apnėjos gydymas

Jei apnėja kartojasi, gydytojas gali skirti medikamentų. Apnėjai gydyti skiriami:

Kofeinas (mažiau šalutinių poveikių, dažniau juo gydoma neišnešiotų naujagimių apnėja, gydymas ilgesnis);
Teofilinas (skirtas gydyti ir apnėją, ir bronchų spazmus);
Aminofilinas (analogiškai skirtas gydyti ir apnėją, ir bronchų spazmus).

Kaip sumažinti apnėjos riziką?

Kontroliuokite aplinkos temperatūrą. Optimali kūdikio kambario temperatūra turėtų būti 20-22°C;
Stebėkite kūdikio galvos ir kaklo padėtį: kai kaklas per daug sulenktas ar ištiestas, sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas, todėl gali prasidėti apnėja;
Stebėkite, ar kūdikis gali laisvai kvėpuoti per nosį. Reikėtų vengti aktyviai siurbti nosies sekretą.