TVNepatogūs aplinkinių klausimai: kaip išsisukti?
„Ar nenorėtum dar vieno vaiko?“, „Kada ištekėsi?“, „Ar tiesa, kad jūs skiriatės?“ – tokie ir panašūs klausimai daugelį moterų išmuša iš vėžių arba kelia pyktį. Situacijų, kai pašnekovas siekia išpešti ką nors, ko visai nenori pasakoti, pasitaiko gana dažnai. Jeigu atsakysi iš anksto visko gerai neapgalvojusi, leptelėtos frazės gali tekti gailėtis dar labai ilgai.
Siūlome keletą strategijų, kurios atsakinėjant į nepatogius klausimus padės jaustis geriau. Iš pradžių galima pasitreniruoti su pažįstamais, kad kitą kartą tokioje situacijoje jau netektų ieškoti žodžio kišenėje.
Ką siūlo programuotojai ir Šerlokas Holmsas
Atsakydama savo pašnekovui tu gali nesuteikti jokios konkrečios informacijos – tai tavo teisė. Arba tegul informacija būna abstrakti ir nelabai naudinga, pavyzdžiui:
- Kiek tu uždirbi?
- Kaip ir visi – vidutiniškai.
„Veidrodinis atspindys“
„Grąžink“ pašnekovui jo klausimą. Tai galima padaryti dviem būdais:
- Perklausk taip, kad žmogui, su kuriuo bendrauji, pasidarytų gėda dėl to, kad kiša nosį ten, kur nereikia. Gali naudoti universalią konstrukciją, prasidedančią taip: „Ar aš teisingai suprantu, kad...“ Formuluotės pabaiga priklausys nuo to, ar nori pratęsti bendravimą, ar aiškiai apibrėžti ribas ir pan.: „Ar aš gerai supratau, kad tu būtum visai nieko prieš pastovėti prie mūsų lovos su žvake?“, „Ar gerai supratau, kad tavo didžiausias rūpestis – tai mano asmeninis gyvenimas?“ Puiku, jeigu sugebėsi tai pasakyti labai ramiu ir „lediniu“ tonu ir nepulsi gestikuliuoti. Galima nebent pakelti vieną antakį.
- „Stiprink“ susidomėjimą viena ar kita tema, pašnekovo klausdama ko nors iš „tos pačios serijos“:
- Kada ketini gimdyti antrą vaikutį?
- O tu – trečią?
„Vieno aktoriaus drama“
Išgirdusi nepatogų klausimą, tu visada gali pasielgti teatrališkai, tapti tikra aktore: pažvelk į pašnekovo akis, giliai įkvėpk, prispausk rankas prie krūtinės (gali jas „laužyti“), nutaisyk nevilties apimtą veido išraišką ir dramatizuodama sakyk: „Meldžiu tavęs! Tu girdi? Daugiau niekada manęs to neklausk!“ Kitas variantas – vaidink žmogų spaudos konferencijoje (gali perimti žinomų politikų stilių) ir pasakyk ką nors panašaus: „Kitas klausimas!“ Trečias variantas: „Ši informacija yra konfidenciali“.
„Aš nenuobodi, aš nenuobodi...“
Užuot įsižeidusi, supykusi ar kaip nors demonstratyviai rodžiusi, kad klausimas tau nemalonus, atsakyk lėtu ir monotonišku tonu. Svarbiausia – kuo daugiau detalių. Pradėk iš labai toli ir nuo pačių mažiausių smulkmenų:
- Kada tu ištekėsi?
- Astrologai sako, kad būtina sėkmingos santuokos sąlyga – tai dviejų įsimylėjėlių ascendentų sutapimas (ir visai nesvarbu, kas tie ascendentai, ir ar jie tikrai turi sutapti – tinka bet kokia „protinga“ teorija, apie kurią pašnekovas neturi net menkiausio supratimo). Tada, kai suprasiu, kad sutikau savo antrąją puselę ir patikėsiu, kad mes idealiai tinkame vienas kitam (teks patikslinti, kur, kada ir kokiu laiku tavo „išrinktasis“ turėtų būti gimęs), tada aš pasakysiu „Taip“. Ir nė minutės anksčiau.
Juokauk – tai erzina
- Dieve mano, kiek tu daug už tą suknelę paplojai!
- Taip, badavau dvi savaites, tačiau ko tik nepadarysi dėl mados...
Universalūs atsakymai
- „Aš žaviuosi jūsų sugebėjimu užduoti tokius klausimus, kurie priverčia pasijusti aklavietėje“, arba: „Jūs – nuostabi moteris (nepaprastas vyras). Žinote, kas mane jumyse visada žavėjo? Sugebėjimas uždavinėti tokius nekorektiškus (sunkius, retorinius) klausimus.“
- „Mielai atsakysiu, tik pirma išsiaiškinkime, kodėl jus tai taip domina?“
- „O kokiu tikslu to klausiate?“
- „Ar tikrai norite apie tai kalbėtis?“ Jeigu išgirsi užtikrintą „Taip“, atsakyk: „O aš nenoriu“ (ir nusišypsok).
