Padidėjusios naujagimio krūtys: ar reikėtų sunerimti?

Dažniausiai vaikelio besilaukiantys tėvai įsivaizduoja, kad jų naujagimis gims lygia, švelnia odele, proporcingomis kūno linijomis, tačiau realybėje pasireiškia įvairių odos bei kūno pokyčių – pereinamųjų būklių, kurios tėvams kelia nerimą ir priverčia ieškoti informacijos, ar tai normalu.

Vienas iš tokių pokyčių – padidėjusios, patinusios naujagimio krūtys nepriklausomai nuo lyties. Naujagimio krūties skersmuo dažniausiai yra 1–2 cm. Tačiau maždaug apie 70 % naujagimių krūtys būna padidėjusios. Pats patinimas gali būti pastebimas nuo maždaug 3 vaikelio gyvenimo dienos, o ši būklė gali tęstis iki 2 sav. ar ilgiau.

Naujagimio krūtys čiuopiant gali būti ir minkštos, ir kietos, visuomet padidėja jų jautrumas. Patinimas įprastai būna simetriškas, apima 1–3 cm skersmens plotą aplink spenelį. Dažnai krūtų padidėjimas pasireiškia su hormoniniu naujagimių bėrimu (jis dar vadinamu naujagimių akne), o mergaitėms – su vulvovaginitu (makšties uždegimu).

Maždaug 5–20 % naujagimių iš krūtų porą savaičių gali išsiskirti motinos pieną primenančio skysčio, anksčiau vaizdingai vadinto „raganos pienu“.

Kodėl padidėja naujagimių krūtys?

Nėštumas glaudžiai susijęs su dideliu moteriškų hormonų estrogenų kiekiu. Šis hormonas per placentą patenka ir į vaisiaus kraujotaką. Tai nulemia daugelį naujagimio kūno pokyčių.

Abiejų lyčių naujagimių krūtų audinys į padidėjusį moteriškojo hormono kiekį reaguoja padidėjimu. Artėjant gimdymui, estrogeno lygis moterų organizme mažėja, o prolaktino lygis hipofizėje kaip tik didėja: šis hormonas skatina pieno išsiskyrimą. Tačiau vaisiaus organizme hormono koncentracija ilgiau išlieka padidėjusi.

Taip pat naujagimėms mergaitėms gali pabrinkti lytiniai organai, o iš makšties pasirodyti balkšvų, skaidrių išskyrų, kartais jos būna ir su kraujo priemaišomis. Tą taip pat nulemia estrogenų poveikis.

Kol kas nėra tiksliai išsiaiškinta, kodėl dalies naujagimių krūtys patinsta ženkliau, o kitų beveik nepadidėja. Manoma, kad skiriasi naujagimių jautrumas estrogeno ir (arba) progesterono poveikiui.

Padidėjusios naujagimio krūtys: galimos komplikacijos

Į naujagimio krūtį prasiskverbus patologiniams mikroorganizmams gali prasidėti infekcija, gali susiformuoti mastitas ir krūties pūlinys (abscesas).

Dažniau pūliniai susidaro išnešiotoms naujagimėms mergaitėms 3–4 sav. po gimimo. Dažniausiai infekciją sukelia stafilokokai – bakterijos, aptinkamos ant odos, 9 iš 10 atvejų infekcija paveikia tik vieną krūtį.

Padidėjusios naujagimio krūtys: ar reikia kokio nors gydymo?

Naujagimio krūtims padidėjus daugeliu atvejų jokio gydymo neprireiks: estrogeno ir prolaktino lygis normalizuojasi per maždaug 2 sav. Šie hormonai naujagimio organizme metabolizuojami ir suskaidomi.

Tėvams pakanka stebėti, ar laikui bėgant krūtys mažėja ir kaip jaučiasi kūdikis. Hormonams iš naujagimio organizmo pasišalinus per pirmąsias 2 gyvenimo savaites turėtų sumažėti ir krūtys.

Ji krūtų tinimas neatslūgsta ilgiau nei 2 savaites, o naujagimis tapo neramus, verksmingas, jam pakilo temperatūra ar pasireiškė kitų infekcijos požymių, reikėtų pasirodyti gydytojui.

Jei susiformavo pūlinys (tai nutinka maždaug 1 iš 4 naujagimių, kurių krūtys yra padidėjusios), gali prireikti chirurginio gydymo – adatinės aspiracijos arba chirurginio pūlių drenažo. 30–60 % atvejų naujagimį reikės hospitalizuoti – gydyti ligoninėje, šiuo atveju dažnai skiriama intraveninių (leidžiamųjų) antibiotikų.