Pereinamosios naujagimio būklės

Naujagimio būklė Tomsickova Tatyana | Shutterstock.com

Prie aplinkos prisitaikančiam naujagimiui yra būdingi įvairūs bėrimai ir kiti odos bei kūno pokyčiai, kurie yra vadinami pereinamosiomis būklėmis.

Jos tėvams dažnai kelia nerimą, tačiau nėra pavojingos, yra laikinos ir dažniausiai pranyksta savaime per keletą savaičių. Tik labai retais atvejais simptomai, panašūs į pereinamųjų būklių simptomus, gali būti rimtų, gydymo reikalaujančių ligų požymis.

Pereinamieji naujagimių bėrimai

naujagimio veiduko bėrimas

Simptomai: pirmosiomis savaitėmis po gimimo naujagimį gali berti įvairaus pavidalo bėrimais: inkštirais, spuogeliais, dėmėmis. Daugeliu atveju tai nepavojingi, daugumai sveikų kūdikių būdingi laikini bėrimai, kurie su laiku išnyksta savaime.

Priežastys: šie bėrimai paprastai būna nulemti hormonų poveikio, naujagimio sistemų nebrandumo, taip pat prisitaikymo prie pasikeitusios aplinkos. Dažniausiai pasitaikantys bėrimai yra baltieji naujagimių spuogai (lot. milia), naujagimių aknė (lot. acne neonatorum) ir naujagimių toksinė eritema (lot. erythema toxicum neonatorum).

Išsamiau skaitykite: Pereinamieji naujagimių bėrimai (su nuotraukomis)

„Gandro žnybis“, „Angelo bučinys“ (Nevus Simplex)

Gandro žnybis

Simptomai: rausva, netaisyklingos formos, tačiau paprastai simetriška, neiškilusi dėmė ant naujagimio sprando („Gandro žnybis“) ar ant kaktos, akių vokų („Angelo bučinys“). Šios dėmės kartais gali būti painiojamos su kitais kraujagyslių dariniais – portveino dėme (lot. nevus flammeus) ir hemangiomomis. 

Priežastys: tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau tai yra išsiplėtusių kapiliarų tinklas, kuris persišviečia per itin ploną naujagimio odą. 

Išsamiau skaitykite: „Gandro žnybis“ ir „angelo bučinys“ (lot. Nevus simplex) su nuotraukomis

Naujagimių gelta

naujagimių gelta

Simptomai: 2-3 parą po gimimo naujagimio oda, akių obuoliai pagelsta, geltonumas pasiekia piką 3-4 parą, o vėliau simptomai silpnėja. Gelta pasireiškia apie 60% išnešiotų ir net 80% per anksti gimusių naujagimių.

Priežastys: naujagimio kepenys nesugeba efektyviai išskaidyti didelio pigmento bilirubino kiekio.

Išsamiau skaitykite: Naujagimių gelta

„Lopšio kepurė“ (pleiskanų luobas ant galvos)

pleiskanos ant naujagimio galvos

Simptomai: ant kūdikio galvos atsiranda gelsvų, į žvynelius panašių pleiskanų.

Priežastys: labai intensyvi, poras užkemšanti riebalinių liaukų veikla. Kitos teorijos teigimu pleiskanojimą lemia grybeliai ir bakterijos. Gali būti, kad šios dvi priežastys papildo viena kitą.

Kada pasireiškia? Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, praeina savaime per pirmuosius metus. Tai labiau estetinė, kūdikiui problemų nekelianti problema. Pleiskanas galima švelniai nuvalyti maudynių metu arba jas patepus aliejumi ir nubraukus rankšluosčiu, šepečiu.

Išsamiau skaitykite: Pleiskanų luobelė ant naujagimio galvos („Lopšio kepurė“)

Naujagimių pleiskanojimas (lot. desquamatio neonatorum)

Naujagimio odos pleiskanojimas. By UvGroup

Simptomai: naujagimio pilvo, krūtinės, galūnių (įskaitant pėdų, delnų) ir kitų kūno vietų oda pleiskanoja, lupasi.

Priežastys: po gimimo prie naujų sąlygų besitaikanti oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora. Kuo daugiau ant naujagimio kūno varškinio dangalo (lot. Vernix caseosa), kuo vėliau jis nuplaunamas, tuo mažesnė pleiskanojimo tikimybė jam nunykus.

Kada pasireiškia? 3-5 gyvenimo parą, dažniau pasireiškia pilnai išnešiotiems ar pernešiotiems naujagimiams.

Prevencija: reikėtų stengtis kuo ilgiau išsaugoti naujagimį dengiantį apsauginį varškinio dangalo (vernikso) sluoksnį, naujagimį reikėtų tik švelniai apvalyti (kai kurie specialistai laikosi nuostatos naujagimį apvalyti tik praėjus 6 valandoms po gimimo), o maudyti – tik nukritus bambutei. 

Gydymas: dažniausiai jokio gydymo nereikia, tačiau reikia stebėti odos būklę, kad neatsirastų įtrūkimų, žaizdelių. Jeigu vyresnio kūdikio oda yra išsausėjusi, pleiskanoja, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl diagnozės ir gydymo.

Naujagimių krūtų (pieno liaukų) pabrinkimas

naujagimio pieno liaukų (krūtų) pabrinkimas

Simptomai: apie 60-90% tiek mergaičių, tiek berniukų krūtys po gimimo būna pabrinkusios, maždaug 5-15% naujagimių iš krūtų gali išsiskirti pieną primenančio skysčio. Pabrinkimas paprastai būna simetriškas, apima 1-3 cm skersmens plotą aplink spenelį. Dažnai pasireiškia su hormoniniu naujagimių bėrimu (jis dar vadinamas naujagimiu akne), o mergaitėms – su vulvovaginitu.

Priežastys: iš naujagimio organizmo besišalinant į jį patekusiems motinos hormonams estrogenams, paskatinama prolaktino gamyba.

Kada pasireiškia? Paprastai pasireiškia pirmąją savaitę po gimdymo ir savaime dingsta per savaitę – kitą, rečiau – per porą mėnesių. Jokių būdu negalima spaudyti krūtų siekiant išspausti tariamą pieną – tai gali paskatinti laktaciją ir pažeisti audinius, dėl ko padidėja komplikacijų (kūdikių mastito, pūlinių) rizika. Jokio gydymo nereikia, tačiau reiktų stebėti kūdikio būklę ir pasitarti su gydytoju, ypač jei krūtų padidėjimas yra nesimetriškas – tai gali būti komplikacijų požymis.

Padidėjęs naujagimio plaukuotumas (lot. lanugo)

lanugo plaukeliai

Simptomai: kūdikiai (ypač neišnešioti) gali gimti padengti plonyčiais, gan ilgais, švelniais plaukeliais (lot. lanugo), dažniausiai jie būna pečių ir nugaros srityje.

Priežastys: manoma, kad plaukeliai besivystančiam vaisiui padeda palaikyti tinkamą temperatūrą, judėdami skatina vystymąsi ir reikalingi, kad odą tinkamai padengtų verniksas. Dažniausiai jie nukrenta dar įsčiose, tačiau kartais jie (arba jų dalis) lieka ilgiau ir savaime nuslenka per pirmąsias savaites po gimimo.

Išsamiau skaitykite: Lanugo – naujagimių plaukuotumas

Epšteino perlai

Epšteino perlai

Simptomai. Epšteino perlai – tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai, dažniausiai esantys ant kūdikio dantenų arba gomurio. Laikui bėgant jie savaime išnyksta.

Priežastys. Keratino sankaupos minkštajame ir kietajame gomuryje. Manoma, kad tai pirmojo nėštumo trimestro „palikimas“, atsiradęs formuojantis vaisiaus gomuriui.

Išsamiau skaitykite: Epšteino perlai – balti kieti dariniai kūdikio burnoje

Fiziologinis naujagimio svorio mažėjimas

naujagimio svoris

Simptomai: per pirmas 3-4 gyvenimo dienas naujagimis netenka iki 5-10% gimimo svorio, daugiausiai dėl to, kad iš ląstelių pasišalina pertekliniai skysčiai (dėl to, kad vystosi vaisiaus vandenyse, naujagimis būna pabrinkęs). Įtakos turi ir tai, kad pirmosiomis gyvenimo dienomis maisto najagimis gauna nedaug, ypač jei yra žindomas.

Ko tikėtis? Prarastą svorį naujagimis susigrąžina per dvi savaites. Prarastą svorį greičiau susigrąžina pagal poreikį žindomi naujagimiai, taip pat naujagimiai, maitinami pieno mišiniu. Kūdikį reiktų stebėti atidžiau, jei jis netenka daugiau nei 7% svorio arba jei svoris po 3-4 paros nepradeda didėti. 

Naujagimio galvos deformacija

naujagimio galvos deformacija

Simptomai: nesimetriška, neįprasta galvos forma. Dėl galvos deformacijų veidukas gali atrodyti asimetriškas (asimetrija, įvairūs nosies, ausų poslinkiai galimi ir dėl to, kad prieš gimdamas kūdikis buvo nepatogiai įsirėmęs į motinos dubens kaulus), nes naujagimio galvos kaulai nėra suaugę, tarp jų yra skaidulinio jungiamojo audinio intarpai – momenėliai. Jų dėka galvos kaulai pasislenka naujagimiui slystant gimdymo takais.

Ko tikėtis? Kūdikio galvytė atsistato ir įgyja įprastą formą savaime per porą savaičių. Jeigu galvytė deformuojasi vėliau, galima įtarti plagiocefaliją.

Pereinamosios išmatos mekonijus


Simptomai: pirmosios išmatos yra vadinamos mekonijumi, jos tamsiai žalios, rudos ar net juodos spalvos, gleivėtos, tirštos, bekvapės, o vėliau šviesėja, skystėja jų konsistencija, atsiranda kvapas. Mekonijumi naujagimis tuštinasi 2-3 pirmąsias paras, vėliau kūdikio išmatos keičiasi ir „normalizuojasi“.

Priežastys: būdamas įsčiose vaisius „prisivalgo“ vaisiaus vandenų ir juose esančių epitelio ląstelių, lanugo plaukelių, gleivių. Šis mišinys iš naujagimio žarnyno po gimimo pasišalina mekonijaus pavidalu.

Daugiau skaitykite: Apie kūdikio kakutį (su nuotraukomis)

Retas šlapinimasis, rausvos spalvos šlapimas, oranžinės žymės ant vystyklų

Simptomai: naujagimiai pirmosiomis paromis šlapinasi retai, daugiausia dėl to, kad pirmosiomis dienomis mamos pieno (ar pieno mišinio) suvalgo nedaug. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų – šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju). Mišiniu maitinamų naujagimio šlapinimasis daug priklauso nuo to, kiek pieno mišinio jis suvalgo.

Ko tikėtis: pirmosiomis paromis naujagimis maitinasi priešpieniu, todėl šlapimo išsiskiria nedaug ir jis yra itin koncentruotas. Po kelių dienų, atsiradus tikrajam pienui, naujagimis ims šlapintis dažniau, šlapimas po truputį šviesės ir taps gelsvo atspalvio. Jei kūdikis šlapinasi bent 4-6 kartus per parą, o šlapimas yra šviesiai gelsvas, pagrindo nerimauti nėra. Retesnis šlapinimasis ir tamsi šlapimo spalva yra dehidratacijos požymis, tad būtina kūdikį maitinti dažniau.

Mergaičių lyties organų paburkimas (deskvamacinis vulvovaginitas)

Simptomai: mergaitėms pabrinksta lyties organai, iš makšties gali išsiskirti balkšvų, skaidrių, su kraujo priemaišomis išskyrų, kurias galite pastebėti keičiant sauskelnes.

Priežastys: mažėjantis hormonų estrogenų, gautų per placentą iš motinos, lygis.

Kada pasireiškia? Pirmąją gyvenimo savaitę išsiskiria gleivių, o 5-8 parą gali labai silpnai kraujuoti (tariamos mėnesinės). Gydymas nėra reikalingas, praeina savaime per pirmąsias dvi savaites.

Susiję straipsniai

Apendicitas - ar jo galima išvengti?

Apendicitas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai juo suserga vaikai ir jauni žmonės.

Vaikų trumparegystė

Trumparegystė, dar žinoma kaip miopija – gana dažnai pasitaikantis regėjimo sutrikimas. Dažniausiai ji pasireiškia 6–14 metų vaikams.

Dehidratacija kūdikiams ir vaikams

Kūdikiai ir maži vaikai dehidratuoja gerokai greičiau nei suaugę ir dehidratacija jiems yra itin pavojinga.