Pasaka apie milžinų kvailumą
Milžinė, saka, buvį neišmintingi. Pastatydavį namus be lungų, tė su sietu norėdavį saulės įnešti. Pašarų sukraudavį unt tvartų, karvis, gyvulis pajėmį sukeldavį unt kūtis: kė paėsdava, vėl nukeldavį. Ar jei duonu kamaro būdava, tė jie klėtin aidavį unt žėdna kąsnia sviesta užsiteptų. Tė, saka, Dievus laisdavįs pranašus, tė jie mokydavį tos milžinus.