Pavojingas iššūkis vis dar plinta tarp vaikų: perspėja tėvus

Socialiniuose tinkluose iššūkiai keičia vienas kitą žaibiškai – vieni tėra nekaltas žaidimas, tačiau kiti gali baigtis tragiškai. Specialistai vėl atkreipia tėvų dėmesį į jau ne vienerius metus internete pasirodantį vadinamąjį „blackout challenge“ arba „choking game“.

Užsienio žiniasklaida dar kartą perspėjo, kad pavojingo iššūkio vaizdo įrašai vis dar cirkuliuoja socialiniuose tinkluose, o su juo siejamų vaikų mirčių pranešama ir praėjus keleriems metams nuo pirmosios didelės šio reiškinio bangos.

Iššūkis gali baigtis tragiškai

Šio pavojingo iššūkio esmė – tyčinis kvėpavimo apribojimas siekiant trumpam apsvaigti ar prarasti sąmonę.

Tai nėra nekaltas eksperimentas. Deguonies trūkumas gali sukelti sąmonės netekimą, traukulius, smegenų pažeidimus ir net mirtį. Amerikos pediatrų akademija „blackout“ iššūkį įtraukia tarp pavojingų socialinių tinklų tendencijų, galinčių sukelti sunkius ar mirtinus sužalojimus.

Problema nėra nauja. Dar iki 2022 metų pabaigos buvo skelbta apie daugiau nei 20 vaikų mirčių, siejamų su šiuo iššūkiu per maždaug pusantrų metų. Tačiau 2026-aisiais tema vis dar aktuali – internete tebepasirodo turinio apie šį pavojingą „žaidimą“.

Šių metų pradžioje šešios šeimos JAV taip pat kreipėsi į teismą dėl vaikų, kurie, jų teigimu, mirė mėgindami socialiniame tinkle matytą „blackout challenge“. Byloje minimi 11–17 metų vaikai.

Kodėl vaikai apskritai ryžtasi tokiems iššūkiams?

Suaugusiajam gali būti sunku suprasti, kodėl vaikas rizikuotų savo sveikata dėl internete pamatyto vaizdo įrašo.

Tačiau paauglystėje didelę reikšmę turi bendraamžių pripažinimas, smalsumas ir noras būti grupės dalimi. Be to, gebėjimas įvertinti ilgalaikes rizikingo elgesio pasekmes dar vystosi.

Socialiniuose tinkluose pavojingą elgesį gali papildomai skatinti dėmesys, peržiūros, reakcijos ir noras pakartoti tai, ką daro kiti.

Sužinojote, kad vaikas bandė? Pirmoji reakcija labai svarbi

Natūrali tėvų reakcija išgirdus apie tokį elgesį gali būti pyktis, panika ar noras vaiką iš karto griežtai nubausti.

Tačiau šeimų konsultantė Kira Liebmann ragina pirmiausia susitvardyti ir išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko.

Svarbu suprasti, ar vaikas pats dalyvavo pavojingame iššūkyje, jį stebėjo, apie jį išgirdo iš draugų ar pamatė internete. Jei emocijos labai stiprios, geriau trumpam atsitraukti ir prie pokalbio grįžti nusiraminus.

Vėliau verta klausti ne tik „Kodėl taip padarei?“, bet ir mėginti suprasti situaciją: ar vaiką spaudė draugai, kas pasiūlė išbandyti, kur jis apie tai sužinojo ir ar dalyvavo daugiau vaikų.

Jeigu situacija susijusi su bendraklasiais, gali prireikti įtraukti mokytoją ar mokyklos psichologą.

Apie pavojingus iššūkius verta kalbėti dar prieš jiems nutinkant

Amerikos pediatrų akademija tėvams rekomenduoja nelaukti, kol pavojingas interneto iššūkis pasieks jų vaiką.

Galima tiesiog paklausti, kokius iššūkius šiuo metu vaikas mato internete ar apie ką kalba jo draugai. Vietoje išankstinio moralizavimo verta kartu aptarti, kas galėtų nutikti žmogui tokį iššūkį pakartojus.

Kartais vaikui paprasčiau papasakoti ne apie save, o apie tai, ką daro klasės draugai ar ką jis matė internete. Todėl ramus smalsumas gali suteikti tėvams daugiau informacijos nei tiesus klausimas „Tu juk tokių nesąmonių nedarai?“.

Vieno pokalbio gali neužtekti

Jeigu pavojingas iššūkis jau pasiekė vaiko draugų ratą, specialistai pataria temos neužmiršti po vieno rimto pokalbio.

Tačiau tai nereiškia, kad vaiką reikėtų apie tai klausinėti kiekvieną dieną. Svarbiau išlaikyti ryšį ir kartkartėmis pasidomėti, ar mokykloje bei socialiniuose tinkluose neatsirado naujų panašių atvejų.

Svarbiausia vaikui aiškiai pasakyti, kad iššūkiai, kuriuose ribojamas kvėpavimas, nėra žaidimas. Net jei internete matytame vaizdo įraše žmogus po kelių sekundžių atsistoja ir juokiasi, tai neparodo visų galimų tokio elgesio pasekmių.