TVPedikuliozė: ką daryti, jei vaikas turi utėlių?
Andrey_Popov | Shutterstock.com
Išvysti ropojančius gyvius vaiko galvoje – menkas malonumas, tačiau nereikia išsigąsti ir panikuoti. Utėlių turi ne tik socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai, kaip buvo manoma anksčiau. Šie parazitai vienodai mėgsta tiek nešvarias, tiek ir švarias galvas. Utėlės labai lengvai plinta, jų galima „parsinešti“ net ir iš prekybos centro ar po kelionės viešuoju transportu.
Būdų atsikratyti parazitų tikrai yra ne vienas, didžioji jų dalis – paprasti ir veiksmingi.
Kada galima įtarti, kad vaikas turi utėlių?
Pagrindinis užsikrėtimo utėlėmis simptomas yra stiprus niežulys. Jeigu vaikas ima dažnai kasytis galvą, pakaušį, paausius, būtina įdėmiai apžiūrėti jo plaukus ir galvos odą.
Užsikrėtus utėlėmis, praskleidus plaukus matyti judančių utėlių, prie plauko šaknies prisitvirtinę jų kiaušinėliai – glindos.
Jeigu gavote informacijos apie pedikuliozės atvejus artimoje vaiko aplinkoje (darželio grupėje ar klasėje), periodiškai dėmesingai apžiūrėkite vaiko plaukus ir galvos odą.
Kas yra pedikuliozė?
Užsikrėtimas utėlėmis mediciniškai dar vadinamas pedikulioze. Ši sąvoką kilusi iš lotyniško žodžio „pediculus“, reiškiančio utėlę. Utėlių rūšių yra kelios: galvinė utėlė, drabužinė utėlė ir gaktos plaukuose parazituojanti utėlė. Visos jos minta žmogaus krauju. Galvos oda – palanki terpė utėlėms, o išorinėje aplinkoje, negaudamos kraujo, jos gali išgyventi ne ilgiau nei parą.
Dmitrii Pridannikov | Shutterstock.com
Utėlių nimfos vidutiniškai subręsta per 7–12 dienų ir po to jau gali dėti kiaušinėlius (iki 6 - 8 vadinamųjų glindų per dieną). Utėlės glindas priklijuoja prie plauko greta odos, todėl jos tvirtai laikosi ir, pavyzdžiui, pučiant jų pašalinti neįmanoma.
Glindos yra 1,0–1,5 mm dydžio, kiaušinio formos, baltos spalvos, todėl plaukuose jas pastebėti nesudėtinga. Suaugusi utėlė yra šiek tiek didesnė – maždaug sezamo sėklos dydžio.
Kaip vaikas užsikrečia pedikulioze?
Utėlės plinta žmonėms kontaktuojant, perropodamos. Labai dažnai užsikrečiama vaikų darželiuose, mokyklose, viešajame transporte ir kitose vietose, kur artimas žmonių kontaktas neišvengiamas.
Kitas užsikrėtimo būdas – naudojantis tais pačiais asmens higienos reikmenimis, patalyne ir t. t.
Kaip utėlės naikinamos?
Aptikus glindų, nimfų ar pačių utėlių plaukuose ar ant drabužių, šiuos gyvius pradėti naikinti reikia kuo greičiau tiek dėl to, kad utėlės sparčiai plinta, tiek ir dėl to, kad besikasydamas vaikas gali įnešti antrinę infekciją.
Šukos nuo utėlių. Patikrintas būdas naikinti utėles ir glindas – šukuoti ypač tankiomis šukomis, kuriomis jos efektyviai pašalinamos iš plaukų. Plaukus galima sudrėkinti acto tirpalu ir šukuoti ne trupiau nei 30 min., kol iš galvos pašalinamos visos utėlės. Vieną kartą iššukuoti parazitų ir jų kiaušinių neužteks: iš viso galvą šukuoti kas kelias dienas prireiks bent 4–5 kartus.
Specialūs preparatai nuo utėlių. Vaistinėse galima įsigyti specialių purškiklių ir šampūnų utėlėms naikinti. Preparatai galvos utėles uždusina, išdžiovina, o šampūną galima naudoti utėlių prevencijai. Preparatą panaudojus, po kurio laiko dar kartą reikia patikrinti, ar neliko gyvų utėlių. Jei pastebėjote, kad utėlių išnaikinti nepavyko, išbandykite kitą priemonę.
Jei šie gydymo būdai neefektyvūs, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Alternatyvios ir naminės priemonės utėlėms naikinti
Čemeryčių vanduo. Ilgą laiką utėlėms naikinti buvo naudojamas čemeryčių vanduo. Į vaistines jis jau nebetiekiamas, tad nebent jo dar yra užsilikę namų vaistinėlėse.
Actas. Bandant iššukuoti utėles ir glindas iš plaukų, juos galima sudrėkinti acto tirpalu: plauko paviršius tampa slidesnis, tad jei dar liko parazitų, juos pašalinti bus lengviau.
Arbatmedžių aliejus. Turint utėlių galvos odą galima įtrinti arbatmedžių aliejumi (kelis lašus arbatmedžio aliejaus reikėtų sumaišyti su kitu, baziniu aliejumi, pavyzdžiui, alyvuogių, migdolų, kokosų ar pan.), taip pat į vandenį įlašinkite kelis lašelius arbatmedžių aliejaus ir skalaukite juo vaiko galvą.
Žibalas. Juo taip pat galima įtrinti plaukų šaknis ar skalauti galvą vandeniu, įpylus šiek tiek žibalo.
Kokosų, alyvuogių aliejus. Plaukų šaknis ištepkite kokosų ar alyvuogių aliejumi ir kuo ilgiau palaikykite. Tiesa, šie aliejai, teigiama, veikia švelniai, todėl gali būti ne tokie efektyvūs kaip kitos priemonės.
Kitos priemonės. Tarp liaudiškų priemonių utėlėms naikinti nurodomas net ir majonezas, taip pat utėles ir glindas patariama džiovinti plaukų džiovintuvu, karštais plaukų tiesintuvais, tačiau tokiu būdu parazitų neišnaikinsite, nes jie žūsta tik aukštoje temperatūroje, be to, rizikuojama nudeginti galvos odą.
Profilaktika: ką daryti, kad utėlės vėl nesugrįžtų?
Būtina apžiūrėti kitų namiškių galvas. Jeigu utėlių turėjo vaikas, didelė tikimybė, kad jomis užsikrėtė ir kiti šeimos nariai, todėl reikėtų apžiūrėti ir kitų namiškių, taip pat kitų su vaiku bendravusių asmenų galvas. Kruopšti higiena ir kitų žmonių patikra labai svarbi dėl to, kad utėlėmis lengva užsikrėsti pakartotinai, tad ir vėl lauks gydymo kursas.
Atsikratę utėlių iškart išskalbkite pastaruoju metu vaiko dėvėtus drabužius, pakeiskite ir išskalbkite patalynę. Svarbu įsidėmėti, kad glindos žūsta tik karštame vandenyje, todėl skalbkite nustatę bent 60 °C temperatūrą. Taip pat aukštai temperatūrai atsparius skalbinius galima virinti. Jei tekstilė skalbiama žemesnės temperatūros vandenyje, tuomet ją rekomenduojama iš abiejų pusių lyginti.
Taip pat nepamirškite išplauti, išvalyti ir dezinfekuoti visų vaiko plaukų priežiūrai naudojamų priemonių: šepečių, šukų, galvos juostų, lankelių, gumyčių bei segtukų. Plaukų aksesuarus ir šukas bent pusvalandį rekomenduojama palaikyti acte.
Utėlių naikinimo problematika darželiuose ir mokyklose
Palanki galimybė plisti utėlėms susidaro ir dėl to, kad darželių auklėtojos neturi teisės tikrinti auklėtinių galvų.
Patikrinti vaikus dėl pedikuliozės gali tik informaciją gavę visuomenės sveikatos specialistai, tačiau šis procesas gali užtrukti, tad pedikuliozė pastaruoju metu sparčiai plinta ir greitai įsitvirtina darželiuose, mokyklose.
Siekiant užkirsti kelią utėlių plitimui, reikėtų didesnio tėvų sąmoningumo. Tėvams labai svarbu reaguoti kuo greičiau, o utėlių turintį vaiką į darželį ar mokyklą reikėtų leisti tik utėles visiškai pašalinus.
Kadangi utėlės plinta ypač lengvai, jų aptikus vaiko galvoje svarbu nedelsiant įspėti pedagogus, taip pat kitų vaikų tėvus (darželio grupę, klasę), kad ir jie imtųsi atsargumo priemonių.
