Skyrybos: skirtis ar likti kartu dėl vaikų?

Skyrybų statistika Lietuvoje – negailestinga: kasmet skirtingais keliais pasuka maždaug 1 iš 2 susituokusių porų. Žinoma, labiausiai dėl šio sprendimo nukenčia vaikai.

Poros ieško būdų, kaip vaikus traumuoti kuo mažiau, kai kurie nusprendžia taisyti padėtį ir likti kartu dėl vaikų (bent jau laikinai).

Ar tai geras sprendimas ir kaip žinoti, kad nepadarėte klaidos?

Kokią įtaką vaikui daro tėvų skyrybos?

Tėvų skyrybos vaikams – itin skaudus išgyvenimas, neabejotinai turėsiantis daug įtakos vaiko ateičiai (net ir tuo atveju, jei vaikas – dar labai mažas, tik tuomet pasekmės pasireikš kiek kitais aspektais).

Pirmiausia tėvų skyrybos sujaukia vaiko mintis, sukelia liūdesį, skausmą, jis mano, kad neteks vieno iš tėvų emocinės paramos, jaučiasi nesaugus ir t. t.

Kuo mažiau patirties susidorojant su įvairiais jausmais turi vaikas, tuo sunkiau ir skausmingiau jis pakelia tėvų skyrybas.

Tėvų skyrybos daro įtaką vaiko:

• psichologinei būsenai;
• akademiniams pasiekimams (dažnai po tėvų skyrybų vaikas patiria mokymosi sunkumų);
• santykiams su bendraamžiais (vaikas tampa uždaras, nenori bendrauti);
• ateities santykiams su partneriu ir kt.

Vaikas neišvengiamai įtraukiamas į tėvų skyrybų procesą ir jame gali atlikti kelis skirtingus akivaizdžiai jam per sunkius vaidmenis, pavyzdžiui:

• mama nuteikia vaiką prieš tėtį, ar atvirkščiai;
• vaikas tampa tarsi tarpininku tėvams bendraujant;
• vaikas abu tėvus atstumia ir pradeda jausti jiems neapykantą.

Priežastys, kada poroms verta likti kartu

• Sutuoktiniai giliai širdyje vis dar myli vienas kitą. Įvairios problemos – skolos, nepriteklius, vaikų ligos ir kt. – kelia įtampą, pyktį, nepasitenkinimą, tad sutuoktiniai dažnai praranda kantrybę, gali pradėti elgtis neadekvačiai, tad tai paskatina antrosios pusės norą sukti skirtingais keliais. Tačiau jei jaučiate, kad būtų labai skaudu netekti partnerio ir vis dar puoselėjate jam šiltus jausmus (nors juos dažnai jau yra nustelbusios neigiamos emocijos), verta bandyti išsaugoti santuoką.

Ką daryti? Jausmams vis dar rusenant reikia kalbėtis – ir ne tik kivirčų metu: tiesiog atvirai išsakyti viską, kas jus skaudina tiek santykiuose, tiek kasdienybėje.

• Sutuoktiniai nesutaria dėl įvairių menkniekių. Labai dažnai pykstama, kad sutuoktinis skiria per mažai dėmesio, santykiuose neliko romantikos, partneris per mažai prisideda prie buities, per mažai rūpinasi vaikais, jausmai dėl rutinos išblėso ir t. t.

Ką daryti? Dėl šių priežasčių neverta kaltinti vien partnerio, nes, tikėtina, apie šias problemas kalbėjotės per mažai ir pati / pats nedarėte nieko, kad situacija pasitaisytų į gerąją pusę. Ieškokite būdų, kaip elgtis ir ką daryti, kad situacija pasitaisytų.

• Sutuoktiniai pripažįsta, kad santuoką ištiko krizė, ir yra pasirengę ją spręsti. Didelis noras drauge spręsti problemas rodo, kad antroji pusė jaučia atsakomybę už santykius, už vaikus ir jai / jam – ne vis vien, kad šeima iširs.

Ką daryti? Labai dažnai šeimos, nors ir puikiai suvokia, kad turi problemų, tačiau nėra pajėgios jas išspręsti savarankiškai. Todėl reikėtų kreiptis į porų psichologus, kitus su šeimomis dirbančius specialistus bei santykių ekspertus.

Kada neverta bandyti išsaugoti santykių net ir dėl vaikų?

• Patiriate fizinį ar psichologinį smurtą. Santykiai, kai vienas iš sutuoktinių patiria smurtą, vaikus žaloja daug labiau nei tėvų skyrybos.
• Sutuoktinis turi priklausomybių (pavyzdžiui, alkoholizmas, priklausomybė nuo narkotikų, azartinių lošimų ir kt.).
• Sutuoktinis nemato problemų santykiuose, neigia jas, tarsi užsideda rožinius akinius ir kategoriškai atsisako jas spręsti. Tokiu atveju akivaizdu – santuokos išgelbėti nepavyks.
• Sutuoktinis yra neištikimas ir neketina keisti savo gyvenimo būdo.

Lengviau apsispręsti padės pasvarstymas, ką jūsų vaikai patiria gyvendami su abiem tėvais: ar kasdien mato smurtą, priklausomybes, nepagarbą ir kt., ar santykius, kuriuose tiesiog yra taisytinų, bet ne kertinių, spragų.