Sukrėsto vaiko sindromas (7)

antoniodiaz | Shutterstock.com

Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Šis pažeidimas gali būti mirtinas arba lemti labai rimtus, visą gyvenimą lydėsiančius sveikatos sutrikimus.

Kokios yra sukrėsto vaiko sindromo priežastys?

Dažniausiai sukrėsto kūdikio sindromas nustatomas kūdikiams iki 1-erių metų amžiaus, tačiau pasitaiko ir 3-4-erių metų amžiaus supurtytų vaikų.

Sindromą lemia vaiko fiziologija ir trapus, dar tik besivystantis organizmas:

• Kūdikio galvos dydis. Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Purtant kūdikį galva juda pirmyn ir atgal didele amplitude.
• Smegenų pozicija kaukolėje. Kūdikio kaukolėje yra šiek tiek erdvės sparčiai besivystančioms ir augančioms jo smegenims, purtymo metu smegenys daužosi į kaukolės kaulus.
• Kraujagyslių tankumas ir trapumas. Besivystančias kūdikio smegenis ir akis supa labai tankus kraujagyslių tinklas, tačiau jos yra trapios ir purtant vaiką greitai sutrūkinėja.
• Silpni kaulai ir audiniai. Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai. Lūžta arba išnyra kaklo, galūnių kaulai, šonkauliai, pažeidžiami arba net plyšta vidaus organai.

Kaip ir kodėl yra supurtomi vaikai?

Suaugusieji kūdikį arba mažą vaiką dažniausiai supurto praradę savitvardą, nes kūdikis verkia, nemiega, nevalgo, jo nepavyksta nuraminti, nesuvokiama, ko kūdikis nori.

Neretai grubų elgesį su vaiku lemia prasta tėvų psichologinė būklė (pavyzdžiui, depresija arba šeimoje tvyranti įtampa, nedarnūs santykiai ir pan.), nuolatinis nuovargis, alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų vartojimas.

Kartais vaikas yra supurtomas ne iš blogos valios, o tiesiog stokojant žinių. Pavyzdžiui, už kojų kratomas užspringęs vaikas; mažas kūdikis mėtomas į orą (prisiminkite, kad kūdikiai ir maži vaikai krykštavimu, juoku reiškia ne tik džiaugsmą, bet ir nerimą, baimę); kūdikis supamas, laikant už kojyčių ar rankyčių; neteisingai, per mažam vaikui atliekama dinaminė ar kita panaši mankšta (apie dinaminės mankštos naudą plačiąja prasme nemažai gydytojų kalba skeptiškai); vaikas grūdinimas nardinant ir greitai iškeliant iš vandens ir pan.

Sukrėsto vaiko sindromo simptomai

Sukrėsto vaiko sindromo simptomai priklauso nuo kūdikio amžiaus, pažeidimų rimtumo ir laiko, praėjusio nuo supurtymo.

Požymiai, kad vaikas buvo supurtytas:

• Ant vaiko kūno matosi smurtavimo žymių: mėlynių, nubrozdinimų, patinimų. Charakteringos nuo suėmimo už pažastų ir suspaudimo pirštais likusios mėlynės ant krūtinės, šonkaulių;
• Patinusi kūdikio momenėlio sritis;
• Vaikas labai irzlus, verkia be atokvėpio;
• Arba atvirkščiai, vaikas itin ramus, apatiškas, mieguistas;
• Apsunkintas kvėpavimas, dusulys;
• Apetito nebuvimas;
• Vėmimas;
• Išbalusi arba net pamėlusi oda;
• Koordinacijos sutrikimai;
• Traukuliai;
• Paralyžius;
• Sąmonės netekimas;
• Koma;
• Mirtis.

Vaikui patekus į gydymo įstaigą vien iš pirminių simptomų diagnozę nustatyti sunku, supurtymą dažniausiai išduoda ant vaiko kūno esančios mėlynės (ypač likusios nuo stipraus suėmimo už pažastų) ir keistas tėvų elgesys, nesugebėjimas rišliai paaiškinti, kas nutiko.

Medikams įtarus supurtymą (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas. Jie parodo akių ir smegenų kraujagyslių pažeidimus, kraujo išsiliejimus, kaulų lūžius, vidaus organų plyšimus.

Kartais supurtytas vaikas neparodo jokių negalavimo ženklų, tačiau patirta trauma „atsiliepia“ vėlesniame amžiuje – paaugęs vaikas turi mokymosi ir elgesio sutrikimų, kitų negalavimų.

Prognozės patyrus sukrėsto vaiko sindromą

Sukrėsto vaiko sindromo pasekmės priklauso nuo sukrėtimo stiprumo, traumą patyrusio vaiko amžiaus, tačiau, remiantis statistika, prognozės nėra geros.

Dalis vaikų miršta.

Išgyvenę vaikai dažniausiai susiduria su sunkiomis ligomis ir sutrikimais. Jie turi mokymosi ir elgesio sutrikimų, prasčiau mato arba apanka, prasčiau girdi arba apkursta, suprastėja jų atmintis, kalbiniai gebėjimai, jie gali turėti judėjimo sunkumų, būti iš dalies arba visiškai paralyžiuoti, dažnai pasireiškia traukuliai, epilepsija.

Kaip išvengti sukrėsto vaiko sindromo?

Sukrėsto vaiko sindromo išvengti pavyks tik renkantis vaikui saugias, jo amžiui tinkančias veiklas ir niekada, jokiomis aplinkybėmis nesmurtaujant prieš vaiką. Privalu žinoti, kad vos kelios sekundės papurtymo gali sukelti rimtą smegenų traumą.

Jeigu juntate, kad nebegalite susivaldyti, neimkite vaiko ant rankų, kelioms minutėms palikite jį saugioje vietoje (pavyzdžiui, lopšyje, lovelėje ar manieže) ir tiesiog išeikite į kitą kambarį.

Nukreipkite mintis susikoncentruodami į savo kvėpavimą, paėmę pirmą po ranka pasitaikiusią knygą ir perskaitę puslapį, padarydami 15 pritūpimų, paskambindami artimiesiems.

Darykite bet ką, tačiau nesiartinkite prie kūdikio iki aprimsite! Jeigu juntate, kad pykčio protrūkiai kyla dažnai ir jums sunku susivaldyti, pasikonsultuokite su psichologu.

Labai svarbu apie sukrėsto kūdikio sindromo riziką informuoti visus kūdikį prižiūrinčius asmenis: ne tik tėvus, bet ir vyresniuosius brolius bei seseris, senelius, aukles ir t.t.

Supurčius kūdikį būtina nedelsiant kreiptis į medikus

Jeigu nepavyko susitvardyti ir sudavėte, papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai pasielgėte su vaiku (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsiant kreipkitės į medikus ir būkite visiškai atviri!

Tėvai dažnai jaučia gėdą, baiminasi dėl gresiančios atsakomybės, neprisimena visų elgesio su vaiku aplinkybių dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų, todėl meluoja sakydami, kad simptomai vaikui pasireiškė be jokios priežasties arba įvardina netikras priežastis.

Labai svarbu atvirai papasakoti visas aplinkybes, nes vertinant pirminius simptomus, pavyzdžiui, irzlumą, vėmimą, galima nustatyti visai kitą ligą.

Ilgainiui pradės reikštis ir supurtyto vaiko sindromui būdingi simptomai, atlikę daugiau tyrimų medikai nustatys tikrąją vaiko negalavimų priežastį, tačiau praras daug labai brangaus laiko.

Kaip gydomas supurtytas vaikas?

Supurtyto vaiko sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą. Gali tekti gydyti lūžusius kaulus, pažeistus organus.

Vėliau vaikui gali prireikti daugybės kitų procedūrų ir reabilitacijos, specifinio mokymo, elgesio korekcijos programų, vaistų nuo epilepsijos ir kt.

Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Ant šono vaiką svarbu versti iškart visu kūnu (t.y. negalima iš pradžių pasukti galvos, tuomet krūtinės ir galiausiai kojų), tai sumažins pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas patyrė stuburo traumą.

Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą, t.y. atlikti krūtinės paspaudimus ir oro įpūtimus iš burnos į burną.