Tėvų ginčai vaikų akivaizdoje: kada tai naudinga, o kada žalinga?

Nesutarimų šeimoje neišvengia nė viena pora. Skiriasi nuomonės dėl vaikų auklėjimo, finansų, buities ar kasdienių rūpesčių. Tačiau daugelis tėvų svarsto, ar vaikai turėtų matyti tokius ginčus, o gal visus konfliktus reikėtų spręsti tik jiems negirdint.

Specialistai sutaria, kad svarbu ne tiek tai, ar vaikai mato nesutarimus, kiek tai, kaip tėvai juos sprendžia.

Ar normalu ginčytis vaikų akivaizdoje?

Taip. Vaikams naudinga matyti, kad net ir mylintys žmonės kartais nesutaria.

Visiškai konfliktų nevykstančios šeimos neegzistuoja, todėl bandymas apsimesti, kad problemų nėra, nebūtinai yra geriausias sprendimas.

Vaikai stebi tėvų bendravimą ir iš jo mokosi, kaip spręsti nesutarimus, reikšti emocijas ir ieškoti kompromisų.

Kada ginčai gali būti naudingi?

Vaikui gali būti naudinga matyti, kad:

• žmonės gali turėti skirtingą nuomonę;
• nesutarimai nebūtinai reiškia santykių pabaigą;
• konfliktus galima spręsti kalbantis;
• po ginčo galima susitaikyti.

Jeigu tėvai kalbasi pagarbiai, neįžeidinėja vienas kito ir ieško sprendimo, vaikas gauna vertingą pavyzdį, kaip elgtis sudėtingose situacijose.

Kada konfliktai tampa žalingi?

Problema atsiranda tuomet, kai ginčai tampa dažni, agresyvūs ar gąsdinantys.

Vaikus gali stipriai paveikti:

• šaukimas;
• įžeidinėjimai;
• žeminimas;
• grasinimai;
• daiktų mėtymas;
• ilgalaikė įtampa namuose.

Net jei atrodo, kad vaikas neklauso ar žaidžia kitame kambaryje, jis dažnai jaučia įtampą ir supranta daugiau, nei suaugusieji mano.

Vaikai dažnai kaltina save

Ypač mažesni vaikai linkę manyti, kad tėvų konfliktai vyksta dėl jų.

Jie gali pradėti galvoti:

• „Čia dėl manęs.“
• „Jeigu būčiau geresnis, tėvai nesipyktų.“
• „Aš kažką padariau ne taip.“

Todėl po stipresnio konflikto svarbu vaikui paaiškinti, kad suaugusiųjų nesutarimai nėra jo kaltė.

Ne mažiau svarbu parodyti susitaikymą

Kartais tėvai stengiasi nesitaikyti vaikų akivaizdoje ir tai gali sukelti dar daugiau nerimo.

Jeigu vaikas matė konfliktą, jam naudinga matyti ir tai, kad tėvai vėliau ramiai pasikalbėjo, atsiprašė vienas kito ar rado sprendimą.

Tai padeda suprasti, kad konfliktai yra normali santykių dalis ir kad juos galima išspręsti.

Kaip elgtis, jei emocijos užvaldė?

Jeigu jaučiate, kad pokalbis virsta rimtu konfliktu, geriausia padaryti pertrauką.

Kartais verta:

• trumpam išeiti į kitą kambarį;
• nusiraminti;
• grįžti prie pokalbio vėliau;
• sudėtingus klausimus aptarti vaikams negirdint.

Tai padeda išvengti situacijų, kai emocijos ima viršų.

Svarbiausia – ne konfliktų nebuvimas

Vaikams nereikia matyti tobulų santykių. Kur kas svarbiau, kad jie matytų pagarbų bendravimą, gebėjimą išklausyti ir ieškoti sprendimų.

 

Todėl svarbiausia ne tai, ar vaikai mato tėvų nesutarimus, o tai, kaip tie nesutarimai yra sprendžiami.