Toksinio šoko sindromas: kodėl tamponus svarbu dažnai keisti?

Toksinio šoko sindromas (TŠS) yra reta, bet gyvybei pavojinga komplikacija, kurią sukelia bakterijos, dažniausiai auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus). Sindromą gali sukelti ir A grupės streptokokų išskiriami toksinai. Jie pateka į kraują ir gali paveikti svarbiausius organus – širdį, kepenis ar inkstus.

TŠS gali pasireikšti bet kam, tačiau rizika didėja ant odos esat žaizdų, turint pooperacinių pjūvių, mėnesinių metu naudojant tamponus bei kitas priemones, pavyzdžiui, menstruacines taureles (tačiau TŠS rizika yra didesnė naudojant tamponus). Taip pat riziką gali didinti ir tam tikros kontraceptinės priemonės, pavyzdžiui, kempinės ar diafragmos. 

Nors apie TŠS dažniausiai girdime būtent mėnesinių ir tamponų naudojimo kontekste, manoma, kad maždaug 50–55 % TŠS atvejų nėra susiję su mėnesinėmis.

Kokie yra toksinio šoko sindromo simptomai?

TŠS simptomai pasireiškia staiga ir greitai progresuoja. Tipiniai požymiai yra:

• Aukšta staiga pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, kūno skausmai ir kiti simptomai, panašūs į gripo;
• Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija);
• Pykinimas, vėmimas arba viduriavimas;
• Galvos skausmas, svaigimas ar alpimas;
• Bėrimas raudonais taškeliais, panašus į nudegimą saulėje, dažniausiai atsirandantis ant delnų ir padų;
• Sumišimas;
• Raumenų skausmai;
• Paraudusios akys, burna ir gerklė;
• Traukuliai;
• Besilupanti padų ir delnų oda ir kt.

Kodėl atsiranda toksinio šoko sindromas?

TŠS tipinis sukėlėjas yra auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus). Sindromą gali sukelti ir A grupės streptokokų (Streptococcus pyogenes) išskiriami toksinai. Įprastai stafilokokai gyvena ant odos paviršiaus arba gleivinėse (pavyzdžiui, burnoje, gerklėje) nesukeldamos jokių patologijų. Tačiau esant tam tikroms sąlygoms kai kurios bakterijų padermės gali pradėti sparčiai augti ir gaminti toksinus.

Bakterijos gali daugintis ant nepakankamai dažnai keičiamų tamponų. Naudojant tamponus stafilokokai per gimdos kaklelį gali prasiskverbti į gimdą. Taip pat tikimybė, kad bakterijos pradės intensyviau daugintis, didėja silpno kraujavimo metu naudojant itin gerai sugeriančius tamponus. Tamponai gali sudirginti makšties gleivinę bei sukelti mikroskopinius įtrūkimus, per kuriuos bakterijos gali patekti į organizmą.

Medicinos ekspertai pastaraisiais metais patvirtino, kad riziką didina bet kokios priemonės, makštyje laikomos ilgesnį laiką, ne vien tik tamponai.

Didesnė TŠS rizika kyla žmonėms, kurie neseniai sirgo streptokokų sukelta angina, skarlatina, impetiga ar kitomis infekcijomis. Retesniais atvejais TŠS gali sukelti ir Clostridium sordellii bakterijos. Įprastai jos aptinkamos makštyje, o į gimdą patenka per mėnesines, gimdymo ar įvairių ginekologinių procedūrų metu. C. sordellii infekciją taip pat gali sukelti intraveniniai narkotikai. Bakterijoms patekus į kraują TŠS įprastai pasireiškia per kelias dienas.

Kokie yra toksinio šoko sindromo rizikos veiksniai?

TŠS gali pasireikšti bet kam, t.y. ši būklė neturėtų būti siejama vien su mėnesinėmis. Tik maždaug pusė su stafilokokais susijusių toksinio šoko sindromo atvejų nustatomi mėnesinėmis sergančioms moterims.

Toksinio šoko sindromo rizika išauga šiais atvejais:

• Ant odos yra įpjovimų, įbrėžimų, nudegimų, opų;
• Neseniai buvo atlikta operacija;
• Naudojamos kontraceptinės priemonės, pavyzdžiui, kempinėlės, diafragmos, taip pat daug skysčio sugeriantys tamponai ar menstruacinės taurelės ir jos laikomos ilgesnį laiką (pavyzdžiui, tamponai – ilgiau nei 8 val.);
• Pasireiškė virusinė infekcija, pavyzdžiui, gripas ar vėjaraupiai;
• Pasireiškė odos infekcija;
• Kraujuojant iš nosies, kai kraujavimas stabdomas marle;
• Po gimdymo ir kt.

Kaip diagnozuojamas toksinio šoko sindromas?

TŠS diagnozuoti padės:

• Kraujo ar šlapimo tyrimai, leidžiantys nustatyti, ar infekciją sukėlė bakterijos, ar virusai, t.y., visų pirma, įprastai atliekamas CRB tyrimas;
• Pasėlių paėmimas iš makšties, gimdos kaklelio ar gerklės;
• Audinių ėmimas iš žaizdos.

Jei simptomai yra sunkūs, linkę progresuoti, gali būti skiriama papildomų tyrimų, pavyzdžiui:

• Kompiuterinė tomografija;
• Krūtinės ląstos rentgenograma;
• Juosmens punkcija ir kt.

Kaip gydomas toksinio šoko sindromas?

Dėl potencialaus pavojaus gyvybei TŠS dažniausiai gydomas ligoninėje. Svarbiausia – pašalinti infekcijos šaltinį. Kartais tai daryti prireikia chirurginiu būdu.

Pagrindinis gydymo būdas – į vieną leidžiami antibiotikai (dažniausiai penicilinas ir klindamicinas), pristabdantys bakterijų augimą.

Į veną dažniausiai lašinama skysčių: taip išvengiama dehidratacijos ir organų pažeidimų.

Prireikus skiriama kraujospūdį didinančių vaistų.

Nustojus veikti inkstams gali prireikti dializės ir kt.

Kokios yra toksinio šoko sindromo komplikacijos?

TŠS yra rimta būklė, kelianti pavojų net ir gyvybei. Simptomai gali greitai progresuoti, todėl būtina gydymą pradėti skubiai.

Galimos komplikacijos uždelsus gydymą:

• Šokas;
• Inkstų nepakankamumas;
• Kitų organų (pavyzdžiui, širdies ar kepenų) pažeidimas;
• Galūnių amputacija;
• Laiku nesuteikus pagalbos ir nepradėjus gydymo gali grėsti mirtis.

Kaip išvengti toksinio šoko sindromo?

Nors toksinio šoko sindromas nėra siejamas tik su mėnesinėmis, vis tik apie jį dažnai kalbama mėnesių kontekste, nes su mėnesinėmis ir netinkamu higieninių priemonių naudojamu siejamo TŠS atvejų tikrai galima nesunkiai išvengti. 

Tarptautinės organizacijos nuolat atlieka tyrimus bei vertina, ar tamponai yra saugūs ir veiksmingi. Taip pat tikrinama, ar jie yra atsparūs kenksmingų baterijų, sukeliančių TŠS, augimui.

Visada atidžiai perskaitykite tamponų pakuočių etiketes. Naudokite mažiausio sugeriamumo tamponus (t. y. sulaikančius mažiau skysčių). Jei tampono neprireikia keisti 8 ir daugiau valandų, gali reikėti įsigyti mažesnio sugeriamumo tamponų.

Tamponus keiskite kuo dažniau, bent kas 4–8 val. Geriausia pakaitomis naudoti tamponus ir higieninius paketus. Kai kraujavimas silpnas, patariama naudoti įklotus.

Svarbu turėti omenyje, kad TŠS jau sirgę asmenys juo gali susirgti pakartotinai. Tad jei jau sirgote TŠS ar kitomis sunkiomis stafilokokų ar streptokokų sukeltomis infekcijomis, tamponų verčiau nebenaudokite.

Trumpas veiksmų planas-gidas, padėsiantis sumažinti TŠS riziką:

• Mėnesinių metu vietoje tamponų naudokite higieninius paketus arba juos naudokite bent jau naktį;
• Tamponus keiskite ne rečiau nei kas 4–8 val.;
• Naudokite mažiau sugeriančius tamponus ir juos dažniau keiskite;
• Visas kontraceptines priemones naudokite tiksliai taip, kaip nurodyta instrukcijose;
• Venkite naudoti bet kokias priemones, makštyje laikomas ilgesnį laiką;
• Jei po operacijos žaizda patino, paraudo ar tapo karšta, nedelsiant kreipkitės į medikus;
• Į medikus nedelsiant kreipkitės ir jei ūmiai pradėjote karščiuoti nedelsiant po gimdymo.