Tonzilių šalinimo operacija (tonzilektomija) (268)

Tonzilės – tai limfoidinio audinio sankaupos, esančios ryklės gleivinėje. Tonzilės tarsi suformuoja apsauginį barjerą ir neleidžia su maistu bei oru patenkantiems patogeniniams organizmams įsiskverbti į organizmą.

Tačiau labai dažnai ir pačios tonzilės tampa lėtiniu infekcijų židiniu, padidėja, tad pacientus nuolat kamuoja viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei angina (ūminis tonzilitas).

Kai kuriais atvejais vienintelis nuolat besikartojančios pūlingos anginos gydymo metodas – operacija.

Kokiais atvejais rekomenduojama šalinti tonziles?

• Kai dažnai kartojasi peršalimo ligos.
• Kai kamuoja sunkios formos angina, kurios išgydyti nebepavyksta net ir antibiotikais. Paprastai operuoti tonziles gydytojai rekomenduos, jei pūlinga angina suaugusiajam kartojasi 2 ir daugiau kartų per metus, vaikui – 3–4 kartus.
• Pasireiškė anginos komplikacijos (sąnarių skausmas, širdies permušimai, lėtinis nuovargis ir kt.).
• Pasireiškė tonzilių hipertrofija, dėl kurios pacientui sunku kvėpuoti, ypač miego metu, jis karkia, sutriko kalba arba sunku nuryti maistą.

Pasiruošimas tonzilektomijai

Jeigu angina dažnai kartojasi, pacientus reikia ištirti detaliau: imamas pasėlis, atliekamas antistreptolizino O (ASLO) tyrimas. Jis atliekamas įtariant A grupės streptokoko sukeltą infekciją.

Vaikams gali būti pašalinama tik dalis tonzilių ir stebima, ar angina kartosis ir ar dalinis pašalinimas davė naudos. Tonzilės atsižvelgus į individualią situaciją gali būti šalinamos ne tik tradiciniu metodu operuojant, bet ir ultragarso skalpeliu, taikant abliacijos metodą, panaudojus argono plazmą ir kt.

Taip pat vienu metu gali būti pašalinamos ne tik tonzilės, bet ir adenoidai (limfinio audinio sankaupos nosiaryklėje).

Operacijos dieną pacientas turi būti visiškai sveikas (nesirgti net ir „nerimta“ liga laikoma sloga), todėl planinės operacijos vaikams dažnai atliekamos šiltuoju metų laiku, kai viršutinių kvėpavimo infekcijų tikimybė yra gerokai sumažėjusi. Taip pat pakitimų neturi rodyti ir bendras kraujo tyrimas.

Tonzilių šalinimo operacijos eiga

Operuojama taikant bendrąją anesteziją. Į paciento burną įstatomas specialus žiodiklis, ties priekiniais gomurio lankais atliekamas nedidelis pjūvis, tuomet atidalijamos ir visiškai pašalinamos gomurinės tonzilės.

Vienas pagrindinių iššūkių operuojančiam medikui – sustabdyti intensyvesnį kraujavimą.

Bendra operacijos su pasiruošimu trukmė – apie 1 val., pati operacija trunka maždaug 30 minučių.

Po operacijos pacientas kelias valandas stebimas intensyvios terapijos palatoje, po to perkeliamas į stacionarą.

Po to pacientai vidutiniškai 1–3 dienas paliekami ligoninėje stebėjimui. Gydoma lašinėmis infuzijomis, leidžiami vaistai nuo skausmo.

Pooperacinis laikotarpis

Pooperacinis laikotarpis įprastai tęsiasi apie 10–14 dienų. Kai kurie suaugusieji į darbą grįžta praėjus savaitei po operacijos, vaikai į ugdymo įstaigas neturėtų grįžti bent 2 savaites.

Pooperaciniu laikotarpiu sugyja žaizdos ir pacientas visiškai pasveiksta. Tuo metu pacientams rekomenduojama nevykti į užsienį (tai galioja ir gyvenantiems svetur), nes galimas gausesnis kraujavimas, todėl gali tekti skubiai vykti į ligoninę. Didžiausia kraujavimo tikimybė – operacijos dieną ir 7–10 d., nuo gleivinės atsiskiriant šašui.

Mitybos, fizinio krūvio ir kitos rekomendacijos

Jei buvo operuotas vaikas, praėjus 1–2 val. po operacijos, jei seilėse neaptinkama kraujo priemaišų, vaikui galima duoti atsigerti vandens.

Nereikėtų skubėti valgyti, nes po bendrinės nejautros dažnai pykina, pacientai gali vemti.

Rekomenduojama valgyti švelnų, minkštą maistą, iškart po operacijos geriausiai tinka trintos sriubos, skystos košės ir pan.

Netinka labai karštas, labai sūrus, rūkytas, keptas maistas, reikėtų negerti gazuotų gėrimų. Labiausiai tinka natūralus mineralinis vanduo.

Po operacijos pacientams reikėtų riboti fizinį krūvį, nesideginti, vengti saunos procedūrų, nemirkti karštoje vonioje ir pan.