Vaikams pavojingas koksaki virusas: kas tai?
Koksaki virusas – viena iš enteroviruso atmainų. Dažniausiai šiuo virusu serga vaikai bei suaugusieji, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Tiesa, maždaug pusei šiuo virusu užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie simptomai, dar daliai pasireiškia tik karščiavimas, kiti suserga staiga, o ligos simptomai – panašūs į tipinių peršalimo ligų.
Vis tik koksaki virusas yra klastingas ir ypač pavojingas naujagimiams, o mažiems vaikams dažnai sukelia skausmingus bėrimus pūslelėmis.
Svarbu įsidėmėti, kad kūdikiai ir maži vaikai yra ypač jautrūs šiam virusui, o gana dažnos komplikacijos – aseptinis meningitas, parotitas.
Šis virusas vadinamas šiltųjų kraštų liga, nes arčiau pusiaujo esančiose šalyse sąlygos jam plisti – kur kas palankesnės nei šiauriau esančiose teritorijose. Pastaraisiais metais nemažai koksaki viruso atvejų buvo užfiksuota lietuviams grįžus iš kurortinių šalių, pavyzdžiui, Turkijos. Karštomis vasaromis jis ima sparčiau plisti ir Lietuvoje.
Viruso pavadinimas kildinamas iš JAV miestelio, kuriame pirmą kartą jis ir buvo aptiktas.
Koksaki viruso simptomai
Egzistuoja daug skirtingų koksaki viruso atmainų, lemiančių įvairius simptomus, tačiau dažniausiai stebimi šie simptomai:
- Karščiavimas;
- Gerklės skausmas;
- Raumenų skausmas;
- Galvos skausmas;
- Pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas, viduriavimas, apetito nebuvimas;
- Labai gausus seilėtekis;
- Bendras silpnumas ir nuovargis;
- Įvairūs bėrimai;
- Besilupanti pėdų, delnų oda (ypač sveikinimo periodu) ir kt.
Koksaki virusų tipai ir jų sukeliamos ligos
Koksaki virusai yra skirstomi į A ir B grupes. A grupei priklauso 23 viruso serotipai, o B grupei - dar mažiausiai 6. Jie sukelia įvairias ligas.
Herpetinė angina
A tipo virusai dažniausiai sukelia herpetinę anginą, pasireiškiančią pūslelėmis ant tonzilių ir minkštojo gomurio. Herpetinei anginai būdingi gripą primenantys simptomai - ūmus karščiavimas, aukšta temperatūra, silpnumas, raumenų skausmas, o taip pat - labai stiprus gerklės skausmas, didelis seilėtekis, apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas.
Faringitas
Faringitas yra ryklės gleivinės ir pogleivio uždegimas, pasireiškiantis gerklės skausmu, paraudimu, apetito stoka ir kitais bendrais negalavimais (karščiavimas, silpnumas, vangumas).
Rankų-kojų-burnos liga
Ji siejama su koksaki A16 ir A5 tipais ir pasireiškia bėrimais ant delnų, padų ir burnoje (bėrimai gali išplisti ir ant alkūnių, kelių, sėdmenų, lytinių organų). Burnoje esantys bėrimai primena pūsleles, jie yra gan skausmingi. Ant delnų, padų ir kitose kūno vietose esantys bėrimai dažniausiai yra smulkūs ir neskausmingi, primenantys raudonus taškelius, skausmingos pūslelės iškyla rečiau.
Hemoraginis konjuktyvitas
Jis pasireiškia akių skausmu, paraudimu, niežuliu, akių vokų patinimu, akių traiškanojimu, smulkių akių kraujagyslių trūkinėjimu (tuomet akyje išsilieja kraujas) ir kt.
Raumenų infekcijos
B3, B5 arba B6 tipų koksaki virusai gali sukelti pasikartojančius aštrius raumenų spazmus šonkaulių ir viršutinėje pilvo dalyje. Spazmai paprastai trunka apie 15–30 minučių ir paaštrėja giliai kvėpuojant.
Nervų sistemos infekcijos
Pagrindiniai požymiai – sustingęs kaklas, galvos skausmas, vėmimas ir ryškios šviesos baimė (fotofobija). Meningitas dažniausiai pasireiškia mažiems vaikams, tačiau juo gali sirgti ir vyresni vaikai bei paaugliai.
Širdies infekcijos
B2–B5 tipo koksaki virusai gali sukelti širdies raumenų ir audinių sluoksnių patinimą ir uždegimą, vadinamą mioperikarditu. Didžiausia rizika susirgti mioperikarditu kyla fiziškai aktyviems paaugliams. Simptomai – krūtinės skausmas, dusulys (ypač fizinio krūvio metu) ir širdies ritmo sutrikimai.
Infekcijos naujagimiams
Enterovirusine infekcija užsikrėtusiems naujagimiams gali kilti didelė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, dėl kurio gali išsivystyti kepenų, širdies nepakankamumas, meningitas, traukuliai, prasidėti vidinis kraujavimas. Šios būklės yra itin sunkios ir labai pavojingos gyvybei.
Kaip užsikrečiama koksaki virusu?
Koksaki virusu užsikrečiama ligoniui kosint ar čiaudint (oro lašiniu būdu) ir per maistą ar vandenį (vadinamasis fekalinis-oralinis būdas), taip pat turint sąlytį su sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis.
Taip pat infekcija plinta per vandenį (pavyzdžiui, baseinų).
Užsikrėtus virusas vidutiniškai pasireiškia per maždaug 10 dienų.
Vaikai prasčiau laikosi asmens higienos taisyklių ir turi daugiau labai artimų kontaktų, būtent todėl koksaki virusas būdingas vaikams ir labai greitai išplinta vaikų kolektyvuose.
Koksaki viruso gydymas
Specifinio gydymo šiam virusui nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Gydytojai rekomenduoja mažinti temperatūrą, duoti vaikams vaistų nuo skausmo, skausminga pūsleles tepti tepalais arba slopinti konkrečius simptomus (pavyzdžiui, vartoti vaistus nuo viduriavimo, gerti elektrolitų tirpalus).
Pirmąsias 3–4 ligos dienas dažniausiai karščiuojama, ligonio būklė gerėti pradeda maždaug 4–5 dieną nuo ligos pradžios, o visiškai pasveikstama per savaitę ar pusantros.
Kilus komplikacijų taikomas individualus gydymas.
Pagrindinės profilaktinės priemonės
- Kuo kruopščiau plauti rankas, ypač pasinaudojus tualetu ir prieš valgant;
- Dažnai valyti, dezinfekuoti paviršius;
- Sergantį vaiką izoliuoti nuo kitų žmonių;
- Vaikui susirgus nedelsiant informuoti jo lankomą ugdymo įstaigą.