Vaikas nuolat laižo arba kandžioja lūpas: kodėl atsiranda toks įprotis?

Vienas kramto nagus, kitas suka plaukus aplink pirštą, o trečias nuolat laižo ar kandžioja lūpas. Iš pradžių tėvai gali į tai beveik nekreipti dėmesio, tačiau ilgainiui įprotis tampa toks dažnas, kad sunku jo nepastebėti. Lūpos gali parausti, suskeldėti, o aplink burną atsirasti sudirgusi oda.

Kodėl vaikai taip daro? Priežastis nebūtinai viena – kartais viskas prasideda nuo paprasčiausiai išsausėjusių lūpų, o kartais toks elgesys sustiprėja vaikui jaudinantis, nuobodžiaujant ar pavargus.

Kodėl vaikas nuolat laižo lūpas?

Viena paprasčiausių priežasčių – sausos lūpos. Pajutęs tempimą ar sausumą vaikas jas aplaižo, nes trumpam pasidaro maloniau. Tačiau seilės greitai išgaruoja, oda gali dar labiau išsausėti ir vaikas vėl laižo lūpas. Taip susidaro užburtas ratas.

Šaltas oras, vėjas, sausas patalpų oras, nepakankamas skysčių vartojimas ar kvėpavimas pro burną taip pat gali prisidėti prie lūpų sausėjimo.

Dažnai sudirgsta ne tik pačios lūpos, bet ir oda aplink jas. Gali atsirasti paraudęs, sausas plotas aplink burną.

Lūpų kandžiojimas gali tapti įpročiu

Kartais vaikas pradeda kramtyti ar kandžioti lūpas visai atsitiktinai, tačiau ilgainiui veiksmas tampa automatiniu. Vaikas gali net nepastebėti, kad tai daro.

Tokie pasikartojantys veiksmai dažniau pastebimi, kai vaikas:

• nuobodžiauja;
• žiūri televizorių ar naudojasi ekranais;
• intensyviai susikaupia;
• pavargsta;
• laukia;
• patiria įtampą ar jaudulį.

Tai panašu į nagų kramtymą, plaukų sukimą ar kitus įpročius, kuriuos atliekame beveik nesąmoningai.

Ar priežastis gali būti nerimas?

Gali. Kai kuriems vaikams pasikartojantys veiksmai padeda nusiraminti ar išlieti susikaupusią įtampą. Tuomet lūpų kandžiojimas ar laižymas gali sustiprėti prieš darželį ar mokyklą, pasikeitus rutinai, pavargus, susipykus ar susidūrus su kitomis emociškai sudėtingomis situacijomis.

Tačiau vien dėl to, kad vaikas kandžioja lūpas, nereikėtų daryti išvados, kad jis patiria stiprų nerimą. Daug svarbiau stebėti, kada elgesys pasireiškia ir ar kartu atsirado kitų vaiko savijautos ar elgesio pokyčių.

Kodėl nuolatinis laižymas problemą gali tik pabloginti?

Kai lūpos sausos, jas laižyti atrodo visiškai natūralu. Tačiau dažnas kontaktas su seilėmis gali pažeisti odos apsauginį barjerą. Ilgainiui lūpos ir oda aplink burną gali tapti dar sausesnės, parausti, pleiskanoti, perštėti ar net skilinėti.

Vaikas jaučia diskomfortą ir vėl laižo lūpas – taip įprotis palaiko pats save.

Kaip padėti vaikui atsikratyti šio įpročio?

Pirmiausia verta ne drausti, o pabandyti suprasti priežastį. Nuolatiniai priminimai „nelaižyk“, „nekramtyk“ ar vaiko barimas gali nepadėti, ypač jei jis pats nepastebi savo elgesio.

Jeigu lūpos sausos, svarbu pasirūpinti jų apsauga ir drėkinimu vaikams tinkama, bekvape priemone. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar vaikas pakankamai geria, ar namuose nėra labai sausa ir ar jis dažnai nekvėpuoja pro burną.

Jeigu įprotis labiausiai pasireiškia tam tikrose situacijose, galima ieškoti alternatyvos rankoms ar burnai užimti bei padėti vaikui atpažinti momentus, kada jis pradeda kandžioti lūpas.

Kada verta pasitarti su gydytoju?

Dažniausiai retkarčiais pasitaikantis lūpų laižymas ar kandžiojimas nėra priežastis nerimauti. Tačiau pasitarti su šeimos gydytoju ar pediatru verta, jei lūpos ar oda aplink burną stipriai parausta, trūkinėja, kraujuoja, atsiranda žaizdelių, patinimas ar kiti neįprasti odos pokyčiai.

Taip pat verta ieškoti priežasties, jei įprotis tampa labai intensyvus, vaikas negali jo kontroliuoti, dėl jo susižaloja arba kartu pastebimi ryškūs nerimo, miego, nuotaikos ar elgesio pokyčiai.

Svarbiausia nepaversti šio įpročio nuolatine kova. Kartais užtenka pašalinti lūpų sausumo priežastį, o kartais verta atidžiau pasižiūrėti, kokiose situacijose vaikas lūpas kandžioja ar laižo dažniausiai.