Vaikų bruksizmas (griežimas dantimis)
Griežimas dantimis, dar vadinamas bruksizmu, yra ritmingas kramtomųjų raumenų judėjimas, būdingiausias vaikams. Statistikos duomenimis, dantimis griežia maždaug 20–30 proc. vaikų, dažniausiai miegodami. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaikas griežia dantimis ir dienos metu, ypač kai jaučia nerimą.
Daugelis vaikų dantimis griežia tik retkarčiais, tad tai nesukelia jiems jokių problemų. Miego metu galimi net keli bruksizmo epizodai, trunkantys iki 10 sekundžių. Jeigu jie trunka ilgiau ir yra labai intensyvūs, gali nukentėti ir dantys, ir aplinkui esantys minkštieji audiniai.
Maži vaikai įprastai trumpai pagriežia dantimis jų dygimo laikotarpiu. Tokiu būdu jie tarsi pasitikrina naujų dantukų išsidėstymą burnoje, jų tarpusavio sąlytį, žandikaulio judėjimo galimybes išdygus dantims.
Nenustatyta, kad sergantiesiems bruksizmu būtų būdingi kokie nors asmenybės pokyčiai. Manoma, kad tai gali būti vienas iš miego sutrikimų. Į tą pačią grupę patenka ir lunatizmas, kitaip – somnambulizmas, miego apnėja (trumpam sustojęs kvėpavimas) ir naktiniai košmarai.
Gera žinia – jog daugelis vaikų laikui bėgant griežti dantimis nustos. Dažniausiai tai sutampa su pieninių dantų iškritimu.
Kaip diagnozuojamas griežimas dantimis?
Griežimas dantimis diagnozuojamas per įprastą odontologinę apžiūrą. Dažniausiai šį sutrikimą išduoda nusidėvėję (sutrumpėję) dantys arba dantų emalis.
Bruksizmą galima įtarti, jei vaikas skundžiasi, kad jam skauda veidą ar burną, jis jaučia skausmą kramtydamas maistą.
Kartais tėvai pastebi arba išgirsta, kaip vaikams pasireiškia bruksizmas – taip ir sužinoma apie problemos egzistavimą.
Griežimo dantimis simptomai
Fiziniai griežimo simptomai dažniausiai yra susiję su pačiais dantimis ir žandikauliu.
Dantys gali atrodyti nusidėvėję arba gali būti nuskilę. Dėl bruksizmo gali nukentėti dantų emalis. Taigi, jeigu ši problema nesprendžiama, ateityje vaikai susidurs su dantų problemomis, pavyzdžiui, dantys bus itin jautrūs karštam ir šaltam maistui, gėrimams.
Griežiantys dantimis vaikai dažnai skundžiasi, jog jiems skauda žandikaulį. Tai įprastai nutinka vos pabudus arba kramtant maistą. Griežimas dantimis gali sukelti galvos, ausų ir veido skausmą. Jeigu vaikas dantimis griežia labai stipriai, tai gali nulemti apatinio žandikaulio sąnario problemas.
Griežimas dantimis taip pat gali būti susijęs su emocinėmis problemomis, pavyzdžiui nerimu, stresu, įtampa, depresija, valgymo sutrikimais ir kt.
Tiesa, kai kuriems vaikams griežimas dantimis nesukelia jokių simptomų ar tuo labiau problemų. Jie gali net nežinoti apie šį sutrikimą, ypač jei dantimis griežia miegodami.
Kas sukelia bruksizmą? Priežastys
Gydytojai ne visada gali nuspėti bruksizmo priežastis, tačiau yra žinoma, kad dažniau dantimis griežia vaikai, kuriems diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), tam tikros sunkios ligos, pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius, epilepsija.
Bruksizmą gali sukelti ir vaistai, netinkamas dantų išsidėstymas burnoje.
Vyresni vaikai, paaugliai ir suaugę žmonės dantimis dažniausiai griežia dėl patiriamo streso.
Yra duomenų, kad polinkis į šį sutrikimą gali būti paveldimas.
Bruksizmo komplikacijos
Stiprūs bruksizmo priepuoliai nemalonūs tuo, kad kitą rytą vaikas gali pabusti su skaudama galva arba dantimi, skausmingais veido pojūčiais, o tai jau rimtesni sutrikimai.
Jeigu griežti dantimis nenustojama per kelis mėnesius ar net metus, dantys gali smarkiai nusidėvėti, be to, tikėtina, kad bus pažeista jungtis, jungianti apatinį žandikaulį su kaukole.
Bruksizmo gydymas
Jeigu vaikas nuolat griežia dantimis, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju odontologu. Gali būti, kad vaikui reikės specialios apsaugos nuo griežimo – dantų kapų, kurios neleis dantims liestis. Jas į burną reikės įsidėti prieš naktį.
Jeigu vaikas dantimis griežia dėl jų netinkamo išsidėstymo, tuomet reikėtų konsultuotis su gydytoju ortodontu, kuris paskirs reikiamą gydymą.
Jeigu vaikas dantimis griežia dėl patiriamo streso, gali padėti psichologo, neurologo konsultacijos.
Griežimo dantimis prevencija ir profilaktika
Daugeliu atvejų bruksizmas yra natūrali organizmo reakcija į augimo ir raidos pokyčius. Tokiu atveju griežimo dantimis negalima išvengti, tad belieka saugoti dantis specialiomis kapomis.
Tačiau jei griežimas dantimis yra susijęs su stresu, galima imtis tam tikrų priemonių:
- Prieš miegą užsiimkite raminančia veikla. Vaikas neturi būti įsitempęs ar žaisti intensyvių žaidimų. Raumenims reikia laiko, kad galėtų atsipalaiduoti. Stebėkite, kad iki miego likus bent valandai, aplinka būtų rami. Galima vaikui paskaityti knygą arba leisti jam tai padaryti pačiam, kartu pažiūrėti paveiksliukus.
- Prieš miegą atsipalaiduoti padeda ir maudynės vonioje arba po dušu.
- Pamėginkite vaiką migdyti anksčiau. Gali būti, kad jis pervargsta, o tai taip pat skatina griežti dantimis.
- Neleiskite vaikui valgyti prieš miegą. Likus valandai iki miego, galima išgerti nebent vandens.
- Pasikalbėkite su vaiku apie jo problemas. Jeigu jis turi problemų mokykloje ar dėl kažko jaudinasi, gali būti, kad tai neleidžia jam ramiai miegoti ir skatina griežimą dantimis. Jeigu kas nors kelia vaikui nerimą, neleiskite, kad jis su savo problema nueitų į lovą – būtinai bendraukite. Vos 5–10 min. trukmės kasdieniai pokalbiai prieš miegą daro stebuklus.
- Dėkite šiltus drėgnus kompresus. Jeigu rytais vaikui dėl griežimo skauda žandikaulį, suvilgykite vandenyje medvilninę nosinaitę ir pridėkite prie žandikaulio. Laikykite, kol vaikas pasijus geriau: skausmas turėtų atlėgti.
- Reguliarūs pratimai, kuriuos atlikti pamokys veido ir žandikaulio kineziterapeutas, padės vaikui sumažinti raumenų įtampą ir stresą bei efektyviau kovoti su dantų griežimu.