„Žaislų miško“ ambasadorė apie vaikų žaislus iki 6 metų

Reklaminis partnerio turinys

„Žaislų miško“ nuotr.

Indrė Neimantė „Žaislų miško“ ambasadorė, edukologė, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė
www.zaislumiskas.lt

Kodėl vaikas kiša žaislus į burnytę? Kodėl pirmiau meta ir griauna, o tik vėliau rūšiuoja ir konstruoja? Susipažinkime su vaikų žaidimo raida pagal vaiko amžių ir geriau atpažinsime, kas ir kodėl vyksta skirtinguose raidos etapuose. Svarbu suprasti, kad visi išvardyti žaidimo raidos etapai gali prasidėti anksčiau arba vėliau nei nurodyta – viskas priklausomo nuo individualios kiekvieno vaiko raidos.

Jutiminiai tiriamieji žaidimai (0–1 m.) – tai daiktų, žaislų ir supančios aplinkos tyrinėjimas. Kūdikis stebi, tyrinėja akimis, ausimis, stumdo žaislus rankomis, susipažįsta su pasauliu visais pojūčiais. Todėl kūdikių žaidimams tinka įvairūs barškučiai, lytėjimo pojūčių knygelės, dėlionės, jutiminiai buteliukai.

Funkciniai žaidimai (7–8 sav.–2 m.) – tai kūdikio mokymas(is) atlikti įvairius veiksmus su žaislais ir daiktais. Kartais su žaislo ar daikto savybėmis vaikas susipažįsta atsitiktinai, o kai kurias savybes parodo suaugusysis, kartodamas veiksmą kelis kartus. Šiems žaidimams tinka įvairūs formelių rūšiavimo žaidimai, sudedami bokštai, motorinių įgūdžių lavinimo kubai. Tik išmokęs specifinių veiksmų vaikas galės savarankiškai žaisti funkcinius žaidimus.

Judesius lavinantys ir judrieji žaidimai (6 mėn.–1,5 m.) – tai įvairūs judesių mokymo ir lavinimo pratimai (šliaužimas, ropojimas, ėjimas, bėgimas, koordinacija, pusiausvyros išlaikymas). Šiems žaidimams galima naudoti įvairias pagalbines priemones, pavyzdžiui, stumdukus (svarbu, kad jie būtų tvirti ir stabilūs), o norint paskatinti vaiko judėjimą galima pasitelkti stumiamus ir traukiamus už virvelės žaislus. Taip pat galima įtraukti papildomą atributiką, pavyzdžiui, spalvotas žaidimų skareles ir imituoti gyvūnų judesius, slėptis po jomis ar sugniaužti skarelę kumštyje.

Siužetiniai žaidimai (2–4 m.) – tai veiksmų sujungimas ir siužeto vaizdavimas. Šiuos žaidimus vaikai labiau žaidžia, jei suaugusysis sugrupuoja žaislus, padeda ir žaidžia kartu. Šiame amžiaus tarpsnyje vaiką pradeda dominti kiti vaikai, tačiau bendrą žaidimą vis dar mieliau renkasi su jam artimu suaugusiuoju. Siužetinio žaidimo turinį lemia vaiko patirtis ir suaugusiojo kūrybiškumas, tad šiems žaidimams praturtinti galima pasitelkti paveikslėlių knygeles su lengvai perkeliamais veikėjais, gyvūnų figūrėles, žaidimų namelius ir kurti įvairius siužetus.

Siužetiniai vaidmeniniai žaidimai (3–6 m.) vyksta tuomet, kai vaikas prisiima kokį nors vaidmenį, atlieka tam vaidmeniui būdingus veiksmus. Žaidimo objektas – santykis tarp žmonių, todėl jam svarbu, kad į žaidimą įsitrauktu kitas žmogus – suaugusysis arba vaikas (maždaug ketvirtaisiais gyvenimo metais atsiranda poreikis žaidimo draugui – kitam vaikui). Žaidimo tikslas atsiranda pradėjus žaisti, siužetas gali kisti daug kartų. Vaidmeniniams žaidimams tinka patys įvairiausi daiktai – gydytojo ir odontologo darbo krepšys, virtuvės reikmenys, gaisrininko kuprinė ir kiti profesiniai žaislai.

Ugdomieji žaidimai (2–7 m.) – tai suaugusiųjų specialiai sugalvoti, inicijuoti ir stebimi žaidimai. Suaugusysis rodo, sugalvoja, sukuria ir kviečia vaiką žaisti papasakodamas tam tikras taisykles. Taip vaikas tiksliau ir daugiau sužino apie aplinką, pavyzdžiui, spalvų, formų, skaičių ir raidžių pavadinimus. Ugdomuosiuose žaidimuose vaikas yra ne stebėtojas, o aktyvus dalyvis. Tokiems žaidimams tinka įvairios mokomosios kortelės, medinės raidės, skaičių monetos. Atminkite, kad vaiko dėmesio koncentracijos trukmė ilgėja vaikui augant, tačiau palaipsniui nelavinant valingo dėmesio, sulaukęs net ir šešerių metų, vaikas nenorės daryti to, kas jam nepavyksta iš pirmo karto.

Kūrybiniai žaidimai (1,5–6 m.) – priešingai negu ugdomieji žaidimai, kūrybiniai žaidimai neturi konkrečių taisyklių. Čia vaikas žaidžia laisvai, parodo savo išmonę, savarankiškumą, iniciatyvą ir kūrybiškumą. Suaugusiojo tikslas – sugalvoti žaidimo būdą, kad vaikas galėtų pasireikšti, žaisti laisvai ir savarankiškai. Tokiems žaidimams labiausiai tinka įvairūs atviro tipo žaislai bei žaidimų padėklai, kuriuose vyksta kūrybiniai procesai pasitelkiant papildomas aplinkos priemones.

fizinė raida, vaikų žaidimai, kūdikystė