Velykų prietarai ir burtai

Galite tikėti, o galite būti skeptiški, tačiau prietarai ir burtai - unikali bei įdomi kultūros dalis.

Velykų dieną buvo spėjamas vasaros oras, derliaus gausa, netekėjusios merginos laukė santuoką pranašaujančių ženklų, o vaikučių norinčios susilaukti moterys būrė, prašydamos šeimos pagausėjimo.

„Čystynės diena“. Prieš Velykas, Didįjį Ketvirtadienį reikia išvalyti namus ir pačiam švariai išsiprausti, nes per Velykas tvarkytis ir dirbti negalima. Pavyzdžiui, sakoma, kad jeigu per Velykas šluosi, tai laimę iš namų iššluosi.

Pranašiški sapnai. Tikima, kad naktį iš šeštadienio į Velykų sekmadienį susapnuoti ką nors iš seniai mirusių giminaičių – labai geras ženklas. Tai reiškia, visus metus jūsų šeimoje niekas nemirs ir nesusirgs sunkia liga.

Ankstus Velykų rytas. Velykų rytą reikia keltis kuo anksčiau. Jeigu ilgai miegosi - galvą skaudės. Visa šeima per Velykas skuba į Bažnyčią ir varžosi, kuris pirmas peržengs jos slenkstį - tam visus metus puikiai seksis.

Velykų maudynės. Velykų rytą, dar prieš saulėtekį reikėtų nusiprausti tekančiu vandeniu, parsineštu iš upės ar šaltinio, tuomet visus metus lydės puiki sveikata. Moterys tikėjo, kad šis ritualas padeda atjaunėti. Tiesa, išsimaudžius negalima šukuoti plaukų - jeigu šukuosi plaukus, per visas Velykas galvą skaudės.

Mušimas verba. Verbų sekmadienį kiekvieną būtina „primušti“ verba, tuomet žmogus visus metus bus sveikas. Sakoma, kad jaunuoliai turėtų „mušti“ jaunuolius, tuomet jie bus gražūs, o vyresnio amžiaus - vyresnius, tuomet jie bus laimingi.

MNStudio | Shutterstock.com

Laistymas vandeniu. Per Velykas žmones, kuriems linkime gero reikia aplieti vandeniu (dažniausiai tai buvo daroma grįžtant namo iš Bažnyčios), tuomet jie užaugins gausų derlių, bus sotūs ir turtingi.

Šaudymas. Seniau per Velykas buvo privaloma šaudyti į orą, Žemaitijoje net šaudydavo Bažnyčių šventoriuose. Tikėta, kad tai padės nubaidyti blogį ir negandas.

Sūpynės. Švenčiant Velykas tiesiog privaloma pasisupti! Tikėta, kad kuo aukščiau išsisupsi, tuo geresni ir sėkmingesni metai laukia.

Margučių linkėjimai. Margučiais besikeičiantys draugai ar kaimynai juose „užkoduodavo“ palinkėjimus. Pavyzdžiui, vaikų susilaukti norinčiai porai dovanojo širdelių, gervių, žalčių, rupūžių simboliais margintus kiaušinius. Svarbi buvo ir margučių spalva. Juodais, t.y. žemę simbolizuojančiais margučiais buvo linkima vaisingumo, gausos, geltoni margučiai reiškė Saulės šilumą ir subrendusius javus, tad jais buvo linkima puikaus derliaus.

Tvirčiausias margutis. Kiekviena šeima per Velykas tikrina margučių tvirtumą - tikima, kad stipriausią margutį turinčiojo laukia puikūs metai, tačiau esama ir kitokio prietaro. Tas, kurio margutis paskutinis liko nesudaužytas, tą dieną turėtų neatsikalbinėdamas pildyti visus šeimos galvos paliepimus, priešingu atveju visus metus šeimoje vyraus nesutarimai, netrūks konfliktų.

Margučių valgymas. Pirmasis, Bažnyčioje pašventintas margutis turi būti padalinamas į tiek dalių, kiek prie stalo sėdi žmonių. Pirmąjį jo gabaliuką suvalgo namų šeimininkas, o likusieji valgo pagal amžių, nuo vyriausiojo iki jauniausiojo, paskutinis gabalėlis atitenka namų šeimininkei. Tikėta, kad šis margutis šeimai lems sočius ir turtingus metus. Stebuklingojo margučio lukštų neišmesdavo, juos sudegindavo, kad naminiai paukščiai iš kiaušinių gausiai išsiristų.

Kitais margučiais taip pat buvo įprasta dalintis, dažniausiai perpus su brangiu žmogumi. Tikėta, kad tuomet draugystė bus tvirta, o iš šio žmogaus visuomet sulauksite pagalbos. Šių margučių lukštų neišmesdavo, o užkasdavo, siekdami nubaidyti kurmius.

Visų nudažytų margučių per Velykas senoliai nesuvalgydavo. Kelis margučius pasilikę vyrai juos užkasdavo laukuose, manydami, kad tai padidins derlių, o moterys porą dažytų kiaušinių pasidėdavo namuose, šitaip trobą apsaugodamos nuo dievo Perkūno rūstybės.

Pyragas vaikeliui. Šeima, kuri trokšta susilaukti kūdikio, turėtų ant stalo padėti dar vieną tuščią lėkštelę būsimiems vaikams, įdėti į ją gabalėlį Velykų bobos ar pyrago. Sakoma, tai padės greičiau prisišaukti gandrus. O vakare šį pyrago gabalėlį reikėtų sutrupinti ir paberti lauke, kad sulestų paukščiai.

Jeigu šeimoje jau auga vaikučiai, tai Velykų rytą pirmas vaiko kąsnis turėtų būti Bažnyčioje šventintos Velykų bobos gabalėlis. Tik jį suvalgius galima pusryčiauti. Sakoma, kad tai visus metus saugos vaikučius, suteiks jiems daug jėgų ir sveikatos.

Dieter Kuhn | Shutterstock.com

Velykų oras. Jei Velykų sekmadienį oras saulėtas ir giedras, vasara bus karšta ir sausa. Jei lynos grybų lietus – vasara bus ir šilta, ir lietinga. O jei debesuota, bet nelyja – vasara bus vėsi ir sausa.

Velykų naktis. Jei naktis iš šeštadienio į Velykų sekmadienį žvaigždėta, matosi mėnulis – tais metais laukia geras derlius.

Lietus vaikučiams. Jeigu Velykų dieną lyja, tai vienplaukiams vaikučiams reikia pastovėti lietuje, tuomet jie augs dideli, stiprūs ir sveiki.

Sniegas per Velykas. Jei iki Velykų nutirpo visas sniegas, laukia puikus derlius. Jeigu sniego dar yra, metai bus skurdūs.

Paukščiai. Paukščiai reiškia atgimimą, atsinaujinimą, pokyčius, tad jiems per Velykas buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Tikėta, kad jei Velykų rytą ant palangės nutūps paukštis – šeimos laukia puikūs ir turtingi metai. Paukščiams taip pat buvo paberiami šventinto Velykų pyrago (Velykų bobos) trupinėliai.

Gegutė. Per Velykas moterys stengėsi išgirsti gegutės kukavimą. Jeigu gegutę išgirdo netekėjusi mergina - tais metais laukia santuoka, o jeigu ištekėjusi moteris - šeimos pagausėjimas.

Genys. Velykų dieną išgirti kalantį genį - puikus ženklas. Genio kalimas simbolizuoja naujus, jaukius ir mielus namu.

Elgeta. Tikėta, kad norint turtingų metų, būtina Velykų rytą sušelpti išmaldos prašantį elgetą.