Erkinis encefalitas (68)

Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, kurią platina erkės. Erkinio encefalito atvejų užfiksuojama daugelyje pasaulio šalių, tačiau labiausiai liga paplitusi Baltijos valstybėse, Švedijos rytinėje dalyje, Suomijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijos pietinėje dalyje, todėl šių šalių gyventojai turėtų skirti ypatingą dėmesį ligos profilaktikai.

Lietuvoje kasmet iš 100 tūkst. gyventojų erkiniu encefalitu užsikrečia 12 (o kai kuriais metais ir gerokai daugiau) asmenų. Daugiausia susirgimo atvejų fiksuojama birželio ir liepos mėnesiais.

Persirgus šia liga dažnai pasireiškia liekamieji reiškiniai, sukeliantys neįgalumą. Maždaug 0,5–4 proc. erkinio encefalito atvejų baigiasi mirtimi.

Kaip užsikrečiama erkiniu encefalitu?

Erkiniu encefalitu užsikečiama įsisiurbus ligos sukėlėjų savo organizme turinčiai erkei. Ixodes ricinus rūšies erkės – viruso rezervuaras ir pernešėjos. Pavojingos – ne tik suaugusios erkės, bet net ir vos įžiūrimos nimfos, iš kurių vėliau išsivysto suaugusios erkės.

Ligos sukėlėjai – EEV (RNR) Flaviviridae šeimos, Flavivirus giminės virusai. Jų randama erkių, o taip pat ir jų maitintojų stuburinių gyvūnų (dažniausia smulkių graužikų) ir paukščių organizmuose. Virusas aptinkamas erkių seilėse ir seilių liaukose.

Įsisiurbus erkei, ją svarbu ištraukti kuo greičiau ir tą padaryti tinkamai, t.y. nesukiojant, nespaudžiant, netepant jokiais preparatais ir kt. Greitas ir taisyklingas erkės pašalinimas padeda apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų.

Be to, erkiniu encefalitu užsikrėsti galima ir vartojant nepasterizuotą ožkų, karvių pieną, taip pat iš termiškai neapdoroto pieno pagamintus produktus. Dėl to naminį pieną būtina pavirinti: 70°C temperatūroje viruso sukėlėjai žūsta per 5 minutes, pieną pavirinus – per 2 min.

Erkinio encefalito simptomai

• Karščiavimas;
• Galvos ir raumenų skausmai;
• Kosulys su dusuliu;
• Sąmonės ir pusiausvyros sutrikimai;
• Pykinimas;
• Traukuliai;
• Įvairių kūno dalių paralyžius ir kt.

Erkinio encefalito eiga

Pirmieji ligos požymiai pasireiškia nuo užsikrėtimo vidutiniškai praėjus 7–14 d. (intervalas gali būti ir nuo 2 iki 28 d.).

Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai, kiek primenantys gripo: karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, pykinimas, požymiai, būdingi viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms (kosulys ir kt.).

Ilgainiui gali būti pažeidžiama nervų sistema, tad dažni sąmonės, miego sutrikimai, traukuliai, paralyžius, gali sutrikti kalba, širdies veikla, kvėpavimas, pacientą gali ištikti koma ar net mirtis.

Kaip diagnozuojamas erkinis encefalitas?

Ligą galima įtarti, jei per pastarąsias 30 d. buvo įsisiurbusi erkė, taip pat pastebėjus atsiradusius nervų sistemos pažeidimus. Patikimai ligą diagnozuoti padeda kraujo ir nugaros skysčio tyrimai:

• Kraujo tyrimai. Sergančių pacientų kraujo serume aptinkami M klasės (IgM) antikūnai prieš erkinio encefalito virusą. Šių antikūnų kraujyje įprastai aptinkama po užsikrėtimo praėjus 2–4 sav.
• Smegenų skysčio tyrimas. Atlikus nugaros smegenų kanalo punkciją paimama skysčio, kuris tiriamas erkinio encefalito diagnozei patvirtinti arba paneigti.

Erkinio encefalito gydymas

Specifinio erkinio encefalito gydymo būdo nėra. Gydimas – simptominis, t.y. siekiama pašalinti nemalonius ligos požymius ir sumažinti komplikacijų tikimybę.

Gydant erkinį encefalitą skiriama vaistų:

• Mažinančių traukulius;
• Skatinančių šlapimo išsiskyrimą, mažinančių skysčių sankaupas smegenyse;
• Nuo uždegimo ir skausmo ir kt.

Persirgęs erkiniu encefalitu asmuo įgyja imunitetą visam laikui. Palyginimui, Laimo liga galima užsikrėsti pakartotinai.

Erkinio encefalito komplikacijos

Maždaug trečdaliui pacientų, persirgusių erkiniu encefalitu, būdingi įvairūs liekamieji reiškiniai. Dažniausiai pasitaikantys jų – šie:

• miego sutrikimai;
• nuolatinis galvos skausmas;
• lėtinis nuovargis arba labai greitas pervargimas;
• dėmesio koncentracijos problemos (negalėjimas susikaupti);
• didesnis jautrumas;
• įvairių kūno sričių dalinis ar visiškas paralyžius.

Skiepai nuo erkinio encefalito

Efektyviausia priemonė siekiant apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepyti galima 12 mėn. sulaukusius ir vyresnius vaikus.

Erkinio encefalito vakcinos poveikis nėščiosioms nėra žinomas, todėl pasiskiepyti patartina dar prieš planuojant pastoti. Tačiau jei yra didelis infekcijos pavojus, vakcinacijos patariama neatidėti. Geriausia šiuo atveju konsultuotis su gydytoju infektologu.

Imunitetas ligai yra įgyjamas po dviejų skiepo dozių, tarp kurių dažniausiai yra padaroma 1 mėn. pertrauka, tačiau antrąją dozę galima įskiepyti po 14 d. - 3 mėn. po pirmosios. Trečioji, susidariusį imunitetą palaikanti dozė yra skiepijama po 5-12 mėn. po antrosios, o vėliau reikia skiepytis kas 3-5 metus.

Tikslų skiepijimo planą turėtų sudaryti gydytojas.

Kada geriausia skiepytis nuo erkinio encefalito?

Erkės jau būna aktyvios oro temperatūrai pakilus vos iki 5–7 °C, todėl skiepytis patartina dar žiemą arba sulaukus ankstyvo pavasario: iki šiltesnių orų, kai daugiau laiko praleisite gamtoje, jau būsite įgiję imunitetą erkinio encefalito sukėlėjams. Tačiau skiepytis galima ir bet kuriuo metu, tad jei, pavyzdžiui, vaikui 1 metai sukako vėlyvą pavasarį ar vasarą, skiepytis galima ir tuo metu.