Gintariniai karoliai vaikams, dygstant dantukams: ar saugu?
Kai kūdikiui dygsta dantukai, kartais procesas prasideda ir baigiasi be didesnių dramų, bet kartais laukia tikras išbandymų laikotarpis: naktiniai pabudimai, visą dieną irzlus ir nuolat verkiantis vaikas. Nenuostabu, kad tėvai ieško būdų, kaip padėti vaikui pasijusti geriau.
Žadama, kad gintariniai karoliai, kabinami ant vaiko kakliuko, – natūralus būdas padėti jam susidoroti su dantų dygimo skausmu, tačiau daugeliui ekspertų tai kelia susirūpinimą. Štai ką reikia žinoti tėvams.
Kas tie „stebuklingi“ gintariniai karoliai?
Tai karoliai, suverti gintaro spalvos karoliukais, dažnai su magnetiniu ar kitokio tipo užsegimu, skirti padėti vaikui atsikratyti dantų skausmo (pasitaiko ir tam skirtų gintarinių apyrankių). Gintaras – natūrali medžiaga, susidaranti suakmenėjus medžio dervai. Yra keletas gintaro rūšių, pavadintų pagal regionus, kuriuose jie randami. Bene vienas labiausiai paplitusių – Baltijos gintaras.
Kodėl žmonės naudoja gintarinius karolius?
Neretai pastebite ant mažylių kaklų kybant gintarinius karolius? Jie gana populiarūs, daug kur galima įsigyti ir dauguma tėvų jų poveikiu tiki. Gintare yra gintaro rūgšties, kuri, kaip manoma, turi priešuždegiminių ir skausmą malšinančių savybių. Manoma, kad kai karoliukai nešiojami ant nuogos odos, gintaro rūgštis prasiskverbia į kūną ir palengvina dantų dygimo skausmą. Teoriškai tai puiki idėja, juolab kad, pavyzdžiui, kūdikių dantenoms nuraminti skirti geliai gali kelti abejonių.
Gintarinių karolių poveikis – tik mitas?
Taip neatrodo. 2019 m. Kanados ir Australijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad gintaro rūgštis, randama Baltijos gintare, neišskiriama nešiojant šiuos karolius ant odos ir kad gintaro rūgštis nėra priešuždegiminė medžiaga. „Nėra pakankamai įrodymų, kad šie karoliai malšintų skausmą, tačiau yra daug įrodymų, kad jie yra pavojingi“, – teigia tyrėjai.
Anna Kuzmenko | Shutterstock.com
Ar gintariniai karoliai yra saugūs?
Daugėja tyrimų, kad juvelyriniai dirbiniai su gintaru, įskaitant šiuos vaikams ant kaklo dedamus karolius, nėra saugūs. Amerikos pediatrijos akademija įspėja tėvus nenaudoti kūdikiams ir mažiems vaikams gintarinių karolių.
Kokia yra gintarinių karolių nešiojimo rizika vaikams?
Vaikas gali uždusti, užspringti arba pasismaugti. „Jūs iš esmės turite virvelę, apvyniotą aplink kūdikio kaklą“, – sako tyrėjai ir atkreipia dėmesį į atvejį Naujojoje Škotijoje, kai tėvai į ligoninę atvežė 4 mėnesių kūdikį su smaugimosi žymėmis ant veido ir kaklo. Atlikus kraujo tyrimą ir ištyrus situaciją paaiškėjo, kad tai buvo pirmoji kūdikio naktis su gintariniu vėriniu ant kaklo. Kaklo papuošalas sukosi dalį nakties, neleisdamas orui ir kraujui patekti į galvą.
Svarbu
Gintariniai karoliai gali būti ir kenksmingų bakterijų, paimtų iš kūdikio aplinkos, šaltinis. Prancūzijos ligoninės mokslininkai ištyrė 27 tokius vėrinius, kuriuos nešiojo maži vaikai ant kaklo. Paaiškėjo, kad ant visų karolių buvo įvairių rūšių bakterijų (bakterijos natūraliai gyvena ant odos), o ant trijų iš jų – auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus (MSSA) bakterijų, kurios gali sukelti odos infekcijas.
Gintarinių karolių nešiojimas ne miego metu ir prižiūrint
Sunku išlaikyti dėmesį į kūdikį ar vaiką visą laiką, visą dieną ir visu 100 procentų, taigi rizika vis tiek išlieka. Ar tėvai tikrai nori rizikuoti? Yra saugesnių būdų vaikui nuo skausmo ar kitų veiksnių apsaugoti. Atminkite: vaikas gali užspringti ar pasismaugti vos per kelias sekundes.
Kokios yra gintarinių karolių alternatyvos?
Pirmiausia rinkitės natūralesnes priemones. Tvirtus kramtomuosius žaislus iš silikono, kuriuos galite įdėti į šaldytuvą ar šaldiklį, kad nuramintumėte skaudančias kūdikio dantenas. Šaldyti vaisiai ar daržovės kūdikių maitinimo įrankio viduje (plonas tinklinis maišelis su rankena) taip pat yra geras pasirinkimas. Kūdikiui nuraminti taip pat tiks ir švarus, pašaldytas skudurėlis, kurį jis gali kramtyti. Išskirtiniu atveju gelbės ir dantenų skausmą malšinantys nereceptiniai vaistai, pavyzdžiui, acetaminofenas ar ibuprofenas. Žinoma, tik pasitarus su gydytoju, atsižvelgus į vaiko amžių, kūno svorį, dozę ir pan.