Osteopatija kūdikiui: ar tai veiksminga ir saugu?

Kūdikių osteopatija – tai švelni manualinė terapija, kai specialistas rankomis padeda sumažinti kūdikio kūno audinių, raumenų ir kaukolės įtampą. Manoma, kad tinkamais prisilietimais galima pagerinti kūno judrumą, kraujotaką ir nervų sistemos veiklą. Procedūrų su kūdikiais metu prisilietimai yra labai lengvi, švelnūs.

Kuo osteopatija skiriasi nuo kineziterapijos ir tradicinio medicininio gydymo?

Osteopatas dirba vien tik rankomis, o, pavyzdžiui, kineziterapija orientuota į judesių vystymą – pasitelkiami pratimai, koreguojama kūno padėtis ir lavinama motorika.

Tradicinio medicininio gydymo pagrindas – diagnostika, vaistų vartojimas ir medicininės procedūros, o osteopatija dažniausiai taikoma kaip papildoma terapija siekiant sumažinti kūdikių kūno įtampą ir pagerinti savijautą.

Osteopatija kūdikiams gali būti taikoma kartu su kineziterapija ar gydytojo skirtu gydymu.

Kodėl kūdikiams prireikia osteopatinio gydymo?

Tikriausiai tik nedaugelis pagalvotume, kad ką tik gimęs tobulas vaikelis galėtų turėti kokių nors sveikatos problemų. Tačiau jų pasitaiko ir kūdikiams, kurie yra gimę tiek natūraliai, tiek ir po cezario pjūvio operacijos.

Vis labiau artėjant gimdymo momentui gimdoje mažėja erdvės, keičiasi vaisiaus kūno padėtis, tad vaikelis gali gimti suspausta ar deformacijų paveikta kaukole, galimas kaklo pasisukimas ar kaulų deformacijos, asimetriška laikysena ir kt.

Bendrą naujagimio išvaizdą ir savijautą po gimimo lemia gimdymo tipas ir trukmė, komplikacijos ir / arba naudoti instrumentai.

Kokias kūdikių problemas sprendžia osteopatai?

Į specialistus verta kreiptis, jei vaikelį vargina šios problemos:

• Virškinimo problemos (pavyzdžiui, užkietėję viduriai, pilvuko diegliai, pilvo pūtimas ir kt.);
• Refliuksas (dar vadinamas gastroezofaginio refliukso liga (GERL);
• Dirglumas, neramumas;
• Miego problemos;
• Nugulėta kūdikio galvytė (plagiocefalija);
• Kaukolės asimetrija, galinti nulemti spaudimą nervų sistemai;
• Netinkama kaklo padėtis (kreivakaklystė) arba laikysenos asimetrija;
• Mekonijaus aspiracijos sindromas, išsivystantis dar gimdoje esančiam vaikeliui pasituštinus. Apie tai įspėja žalia spalva nusidažę vaisiaus vandenys;
• Pasireiškusi infekcija;
• Padidėjęs kūdikio jautrumas;
• Gydymas po lūpų ar liežuvio plastikos procedūrų (frenotomijos ar frenektomijos esant trumpam liežuvio pasaitėliui);
• Raidos šuolių metu ir kt.

Ar osteopatinis gydymas yra saugus ir veiksmingas?

Osteopatija laikoma saugiu gydymo būdu, tik svarbiausia sąlyga – švelnios technikos. Visi judesiai turi būti ne pernelyg intensyvūs.

Patyrę osteopatai gali nustatyti problemas, padėti sumažinti įvairių kūdikio kūno dalių, pavyzdžiui, besivystančio stuburo srities, raumenų, nervų sistemos ir organų įtampą. Jei bet kurioje iš šių kūno sistemų jaučiama įtampa, gali pasireikšti nedidelių sutrikimų, vaikeliui gali būti sunku maitintis, virškinti, judėti, miegoti, gali sutrikti reguliacinė nervų sistemos funkcija, galimi ir raidos sutrikimai.

Vienoje išsamioje studijoje nustatyta, kad kūdikių tėvai osteopatinį gydymą įvertino palankiai, pastebėjo teigiamų sveikatos pokyčių. Be to, daugelis specialistų patvirtino, kad šis gydymo metodas yra saugus kūdikiams.

Osteopatinio gydymo komplikacijos: ar jų gali pasitaikyti?

Tyrimų duomenimis, daugeliu atvejų nenustatyta nepageidaujamų osteopatinio gydymo reakcijų. Maždaug 3,5–20 % atvejų gali pasireikšti nedidelių ir greitai praeinančių šalutinių reakcijų. Dažniausios jų – padidėjęs dirglumas, verksmingumas, maitinimosi problemos, pakitę miego įpročiai. Dažniausiai kūdikis vėl gerai pasijunta nuo seanso praėjus 24–48 valandoms.

Kada pirmą kartą reikėtų apsilankyti pas osteopatą?

Osteopatai mažuosius pacientus gydo nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Pirmąjį apsilankymą pas šį specialistą galima planuoti jau 1–2 naujagimio gyvenimo savaitę.

Klinikiniu požiūriu labai svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau, kad nervų sistema vystytųsi tinkamai, o tėvams laikui bėgant nereikėtų kovoti su problemomis, kurias nesunkiai galima išspręsti.

Pirmosios konsultacijos metu specialistas turėtų paklausti apie nėštumo eigą, gimdymo tipą (natūralus, cezario pjūvis), ar buvo intervencijų (pvz., gimdymo metu panaudotas vakuumas, žnyplės), ar kūdikis gimė sėdmenine pirmeiga ir kt.

Paskirtas gydymo planas turėtų būti individualus ir pagrįstas, o vizitų skaičius – atitikti kūdikio sveikatos būklę.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis osteopatą?

Svarbu rasti kvalifikuotą specialistą, turintį tinkamą išsilavinimą ir darbo su kūdikiais patirties. Pagrindiniai kriterijai – profesionalumas, švelnios gydymo technikos ir išsami pirminė konsultacija, problemų įvertinimas.

Kvalifikacija

Pasiteiraukite, ar specialistas turi atitinkamą medicininį ar manualinės terapijos išsilavinimą ir licenciją. Osteopatijos specialisto licenciją išduoda Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM.

Patirtis dirbant su kūdikiais

Pasidomėkite, ar specialistas turi praktinės patirties sprendžiant dažnas kūdikių problemas, pavyzdžiui, pilvo dieglius, refliuksą, miego sutrikimus, žindymo sunkumus, įtampą po gimdymo ir kt.

Švelnios technikos

Kūdikiams turėtų būti taikomos tik labai švelnios, neinvazinės technikos. Procedūros neturi būti staigios, neturi girdėtis trakštelėjimų.

Požiūris į gydymą

Geras specialistas skiria pakankamai laiko pirmajai konsultacijai, detaliai aptaria nėštumo ir gimdymo istoriją, sudaro individualų gydymo planą.

Bendravimas su tėvais

Svarbu, kad osteopatas įsiklausytų į jūsų pastebėjimus, paaiškintų apie technikas, įtrauktų tėvus į gydymo procesą.

Osteopato reputacija ir rekomendacijos

Prieš renkantis specialistą verta paskaityti kitų tėvų atsiliepimų, paprašyti rekomendacijų iš pediatro, akušerės ar žindymo konsultantės.