Joninės: įdomiausios tradicijos iš viso pasaulio

Lilija Loz | Shutterstock.com

Trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną švenčia daugybė pasaulio tautų. Ir vis dėlto ši pagoniškus papročius menanti šventė, apgaubta krikščioniška Švento Jono nakties skraiste, labiausiai švenčiama būtent krikščioniškame pasaulyje. Pagrindiniai šventės akcentai pasikartoja beveik visuose kraštuose: per naktį dega laužai, pinami vainikai, simboliškai prausiamasi vandens telkiniuose, renkamos vaistažolės.

Pasaulyje ši šventė pinte apipinta mistika: tikima, jog tą naktį įsisiautėja piktosios jėgos, kurias galima įvairiai pergudrauti ir nugalėti. Joninių nakties ritualai padeda nuspėti ateitį, apsaugo nuo negandų, sustiprina sveikatą ir vaisingumą.

• Joninių šventimas Brazilijoje prasideda likus savaitei iki pačių Joninių, o baigiasi – savaitę po jų. Joninės čia sutampa su liūčių sezonu, o žmonės šventės metu dėkoja Jonui Krikštytojui už žemę atgaivinantį lietų.
• Pasak bulgarų, Joninių rytą patekėjusi saulė šypsosi ir žaidžia. Kas ją tokią pamatys – bus sveikas visus metus. Taip pat šioje šalyje tikima, kad saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų galių.
• Danai Joninių naktį ant laužo degina iš šiaudų pagamintą ir senais skarmalais aprengtą „raganą“, taip simboliškai ją pasiųsdami į tą naktį vykstančią raganų puotą.
• Estijoje Joninių naktį uždegtas laužas, tikėta, saugo nuo gaisro namus ištisus metus. Kuo didesnis laužas – tuo stipriau jis atbaido piktąsias dvasias.
• Suomiai Jonines švenčia nebūtinai birželio 23-24 dienomis. Nuo 1955-tųjų ši šventė visada švenčiama šeštadienį, tarp birželio 20 ir 26 dienos. Suomiai, kaip ir lietuviai, Joninių naktį ieško mistinio paparčio žiedo bei lobį ženklinančios paparčio sėklos. Tiesa, kadangi per Jonines šioje šalyje tvyro baltosios naktys, kai sutemsta tik vos vos, jie tai daro ne tamsiose gūdžiose giriose, o beveik dienos šviesoje.
• Joninės Suomijoje - populiarus pasirinkimas vestuvių dienai. Tikima, kad tuomet santuoka bus tvirta, laiminga, turtinga ir gausi vaikučiais. O ir vestuvių dieną prisiminti nebus sudėtinga...
• Norvegijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse per Jonines įprasta ne tik tuoktis, bet ir vaidinti vestuves. Svarbiausia šių suvaidintų vestuvių dalis yra tikra užstalė, kurioje valgoma silkė, bulvės, geriami svaigieji gėrimai, o desertui būtinai valgoma braškių. Tikima, kad tokia šventė visus metus užtikrins gausą, laimę ir vaisingumą.
• Švedijoje netekėjusios merginos Joninių naktį išsirenka 7 žydinčius žolynus ir nuėjusios miegoti juos pasideda po pagalve - tikima, kad tuomet sapne aplankys būsimasis jaunikis.
• Švedijoje per Jonines įprasta žolynais išpuošti stulpą su trikampiu ir dviem vainikais viršuje. Jo simbolizmas kelia ginčus - vieni tvirtina, kad tai vyriškumo ir vaisingumo simbolis, kiti teigia, kad tai sąsaja tarp žmonių ir dvasių pasaulio.
• Latviai Joninių dieną savo Jonus (latviškai – Janius) puošia ąžuolo lapų vainikais, o savo automobilius – bent mažute ąžuolo šakele su lapais.
• Portugalijoje populiaru per Jonines į šventę atsinešti žydintį česnaką arba mažą plastikinį plaktuką. Juo suduodama per galvą artimiesiems ir draugams – „sėkmei“.
• Ukrainoje ir kituose slaviškuose kraštuose per Jonines, kurios ten vadinamos Ivano Kupalos naktimi, įprasta valgyti virtinius ir virtus kiaušinius. Tai simbolizuoja naują pradžią, gyvybę, gausą, vaisingumą.
   

joninės, joninių tradicijos, joninių papročiai