Joninės: įdomiausios tradicijos iš viso pasaulio

Trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną švenčia daugybė pasaulio tautų. Ir vis dėlto ši pagoniškus papročius menanti šventė, apgaubta krikščioniška Švento Jono nakties skraiste, labiausiai švenčiama būtent krikščioniškame pasaulyje. Pagrindiniai šventės akcentai pasikartoja beveik visuose kraštuose: per naktį dega laužai, pinami vainikai, simboliškai prausiamasi vandens telkiniuose, renkamos vaistažolės.

 

Ši šventė pinte apipinta mistika: tikima, jog tą naktį įsisiautėja piktosios jėgos, kurias galima įvairiai pergudrauti ir nugalėti. Įvairūs Joninių nakties ritualai padeda nuspėti ateitį, apsaugo nuo negandų, sustiprina sveikatą ir vaisingumą. O atidžiau panagrinėjus krikščioniškąją literatūrą tampa aišku, jog... net ir pati šventės data yra apgaubta paslapties: žinoma, kad Jonas Krikštytojas (būtent jo garbei krikščioniškasis pasaulis ir švenčia Jonines) yra gimęs likus lygiai pusmečiui iki Kristaus gimtadienio. Mokslininkams suabejojus, ar Kristus tikrai gimė žiemą, abejonių ima kelti ir pati Joninių data. Bet tikintiems magiškomis Vasarvidžio nakties galiomis tai tikrai nesvarbu.

 

Na, o kad gerosios jėgos išties nugalėtų blogąsias, šią naktį kiekviena tauta turi savų tradicijų. Galbūt ir jūs sugalvosite prisišaukti sėkmę ne tik lietuvišku būdu? Pateikiame pačius įdomiausius šventės akcentus:

 

• Joninių šventimas Brazilijoje prasideda likus savaitei iki pačių Joninių, o baigiasi – savaitę po jų. Joninės čia sutampa su liūčių sezonu, o žmonės jos metu dėkoja šventam Jonui už žemę atgaivinantį lietų. Beje, Pietų pusrutulyje gyvenantiems brazilams, kaip ir australams tai – ne vasaros, o žiemos šventė.

 

• Pasak bulgarų, Joninių rytą patekėjusi saulė iš tikrųjų šypsosi ir žaidžia. Kas ją tokią pamatys – bus sveikas kiaurus metus. Taip pat šioje šalyje tikima, kad saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų galių.

 

• Danai Joninių naktį ant laužo degina iš šiaudų pagamintą ir senais skarmalais aprengtą „raganą“, taip simboliškai ją pasiųsdami į tą naktį neva vykstančią raganų puotą.

 

• Estijoje Joninių naktį uždegtas laužas, tikėta, saugo nuo gaisro namus ištisus metus. Kuo didesnis laužas – tuo stipriau jis atbaido piktąsias dvasias.

 

• Suomiai Jonines švenčia nebūtinai birželio 23-24 dienomis. Nuo 1955-tųjų ši šventė visada švenčiama šeštadienį, tarp birželio 20 ir 26 dienos. Suomiai, kaip ir lietuviai, Joninių naktį ieško mistinio paparčio žiedo bei lobį ženklinančios paparčio sėklos. Tiesa, kadangi per Jonines šioje šalyje tvyro baltosios naktys, kai sutemsta tik vos vos, jie tai daro ne tamsiose gūdžiose giriose, o beveik dienos šviesoje.

 

• Latviai Joninių dieną savo jonus (latviškai – janius) puošia ąžuolo lapų vainikais, o savo automobilius – bent mažute ąžuolo šakele su lapais.

 

• Portugalijoje populiaru per Jonines į šventę atsinešti žydintį česnaką arba mažą plastikinį plaktuką. Juo suduodama per galvą artimiesiems ir draugams – „sėkmei“.


 

Susiję straipsniai

Sluoksniuotos tešlos eglutės su kumpiu ir sūriu (receptas)

Kalėdų stalui ieškote paprasto, pigaus ir gražaus užkandžio, kurį valgys ir vaikai? Išbandykite šį receptą!

Sumuštinukai „Kalėdų eglutė“ šventiniam stalui (receptas)

Tereikės kelių iešmelių užkandžiams ir kasdienių sumuštinių ingredientus galima paversti mažytėmis stalo puošmenomis.

Kalėdų eglutės su šokoladu ant pagaliuko (receptas)

Skanios, dailios ir itin paprastai paruošiamos Kalėdų eglutės iš sluoksniuotos šaldytos tešlos tikrai papuoš šventinį stalą.