Kaip tėvai gali padidinti savo vaiko intelekto koeficientą?

Priešingai nei įprasta manyti, vaiko intelekto koeficiento gerinimas nėra susijęs nei su neįprastai „protingų“ klausimų jam pateikimu ar specialių užduočių atlikimu, nei su kažkokiais atminties gerinimo pratimais. Svarbi yra kasdienė veikla su tėvais.

Štai tie 5 dalykai, kurių galite imtis, kad pagerintumėte savo vaiko intelekto koeficientą.

1. Skaitykite vaikui – pagerinsite jo žodinį-kalbinį intelektą 

Kalbinis intelektas yra gebėjimas apdoroti informaciją žodžiais, suvokti jų reikšmes, suprasti ir įsiminti visą kalbinę informaciją.

Skaitymas ne tik padeda pagerinti kalbą, reikalingą bendravimui ir kasdienio gyvenimo užduotims atlikti, bet ir išlaiko žvitrų protą. Ankstyvas skaitymas gali ne tik gerinti jūsų vaiko raštingumą, jis naudingas ir platesniam kognityvinių gebėjimų spektrui, ypač gebėjimui interpretuoti ir pritaikyti informaciją. Kognityviniai gebėjimai lemia vaiko atminties, mokymosi, skaitymo kokybę, mąstymo greitį, gebėjimą susikaupti.

Ankstyva skaitymo pradžia yra svarbi numatant viso gyvenimo raštingumo patirtį. Ankstyvo skaitymo rezultatai vaikui ilgainiui – akivaizdūs: tai reikšmingai prisideda prie žodyno, bendrųjų žinių, žodinio sklandumo ir rašybos įgūdžių gerinimo. Trumpai tariant, skaitymas daro vaikus protingesnius!

Jei turite mažų vaikų, kurie tik pradeda kalbėti ir skaityti, skaitykite su jais kasdien, kad išplėstumėte jų žodyną. Skaitydami su jais aiškiai atkreipkite dėmesį į tam tikrus žodžius. Vyresniems vaikams naudingos gilesnės istorijos, kurios naudingos ir žodynui plėsti, ir vaizduotei lavinti. Tokių istorijų skaitymas jiems padės geriau suprasti abstraktesnes sąvokas.

Studio Romantic | Shutterstock.com

2. Skatinkite žaisti su kaladėlėmis – pagerinsite erdvinį intelektą

Dėlionės, kaladėlės, atminties žaidimai, rankdarbiai, žaislų figūrėlės – tai priemonės, su kuriomis turėtų augti kiekvienas vaikas. Duokite savo vaikams, ypač kol jie yra ikimokyklinio amžiaus, pakankamai laiko ir erdvės žaisti šiomis priemonėmis. Dėlioti ir konstruoti vaikui yra ypač svarbu ir naudinga, nes tai atveria daugybę pažinimo galimybių.

Statydami statinius, konstruodami vaikai atranda suvokimą apie erdvę ir plėtoja savo erdvinį intelektą. Erdvinis intelektas – tai gebėjimas įsivaizduoti objektus mintyse. Spręsdami, kaip dėlioti kaladėles – žemiau, aukščiau ar, pvz., statmenai, – vaikai pasitelkia savo erdvinį intelektą.

Erdvinių įgūdžių ugdymas padeda vėliau vaikui gilinantis į gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslus. Be to, maži vaikai, kurie geriau vizualizuoja erdvinius santykius, pradinėje mokykloje pasižymi stipresniais aritmetiniais gebėjimais.

Oksana Kuzmina | Shutterstock.com

3. Užsiimkite matematika ir fiziniais pratimais – pagerinsite lankstųjį intelektą

Abstrakčiai mąstyti, samprotauti, atpažinti formas, spręsti problemas ir įžvelgti galimą ryšį tarp objektų, atsiribojant nuo išankstinio nusistatymo, – tai vadinama lanksčiuoju (fluidiniu) intelektu. 

Ar galima lavinti vaiko lankstųjį (fluidinį) intelektą? Mažų vaikų lankstųjį (fluidinį) intelektą galite pradėti lavinti pasitelkdami konkrečius pavyzdžius, pvz., rodydami santykį tarp objektų (formų). 

Jei mokote vaiką skirtumo tarp kvadrato ir stačiakampio, parodykite jam tikrus kvadratinius ir stačiakampius daiktus aplink namą. Paskatinkite juos pamatyti ir paliesti objektus, kad pajustų skirtumą.

Užuot paprasčiausiai parašę ar parodę vaikui skaičių „2“, naudodami kaladėles ar žaislus parodykite jam tikrus daiktus. Norėdami parodyti, kad „3 yra daugiau nei 4“, ant stalo vienoje eilėje padėkite 4 (guminukus) meškučius, tada lėtai pridėkite dar 3.

Fizinis aktyvumas taip pat gali pagerinti lankstųjį (fluidinį) intelektą. Nustatyta, kad fizinio aktyvumo metu išsiskiria tam tikri hormonai, ir šie hormonai yra naudingi hipokampui – smegenų daliai, susijusiai su mokymusi ir atmintimi. Taigi veskitės vaikus pabėgioti, žaiskite ir vaikščiokite kartu!

Soloviova Liudmyla | Shutterstock.com

4. Tikėkite savo vaikais – įkvėpsite jiems pasitikėjimo savo jėgomis

Jei niekaip to neparodote, nekomentuojate negatyviai vaiko negebėjimų, visiškai nesvarbu, ar jis labai protingas, ar jo intelektas tik vidutinis.

Buvo atliktas tyrimas, kuriame pradinių klasių mokytojai atsitiktinai atrinktų mokinių grupei pasakė, kad jie yra protingi. Atrenkant šiuos vaikus niekas nenustatė, kad šie vaikai protingi. Jokio pokyčio klasėje tarp vaikų pastebėta nebuvo.

Vis dėlto mokslo metų pabaigoje vaikai, kuriems mokytojai sakė, kad jie yra „protingi“, pasižymėjo aukštesniu intelekto koeficientu nei jų klasės draugai. Jie kur kas labiau pasitikėjo savimi, jų savivertė buvo gerokai aukštesnė. Taigi jūsų žodžiai, pasakyti vaikui, veikia, ir tikėjimas ar netikėjimas savo vaikais paveiks juos visam gyvenimui.

VGstockstudio | Shutterstock.com

5. Girkite jų pastangas – lavinsite augimo mąstyseną

Pagyrimas efektyviausias, kai jis orientuotas į procesą ir įsipareigojimą, o ne į galutinį rezultatą. Jūsų vaiko mokymosi procesas ir pastangos turėtų būti pagrindinis pagyrimo akcentas. 

Kaip galite pagirti vaiką, kad būtų ugdoma jo augimo mąstysena? Užuot gyrę vaiko rezultatus, pvz., „Oho, gavai geriausius įvertinimus, tu toks protingas!“, pasakykite, pvz., „Mačiau, kiek laiko ir pastangų įdėjai, kad gerai atliktum namų darbus. Man gera, kad išbandei visus įmanomus metodus ir galiausiai išsprendei uždavinį. Labai didžiuojuosi, kad ėjai iki galo ir nepasidavei!“. Be to, girdami vaiką turite būti pakankamai konkretūs. Taigi giriame už pastangas ir eigą, o ne už baigtinį rezultatą.

fizkes | Shutterstock.com