Kūdikis spiegia: kodėl ir ką daryti? (8)

Kūdikis suspiegia ir po to patenkintas juokiasi iš smagumo? Sveikiname, jūsų mažylis pereina į kitą kalbos ir bendravimo lygį.

Kodėl kūdikis spiegia?

Spygavimas, klykavimas ir kiti panašūs, aukšto tono garsai yra normali kūdikio kalbos raidos dalis. Tai yra sekantis žingsnis po gugavimų, nes spygavimo garsams išgauti reikia turėti daugiau įgūdžių ir gebėti labiau įtempti balso stygas.

Pirmuosius kartus kūdikis dažniausiai suspiegia atsitiktinai - tiesiog eksperimentuodamas su savo kalbos padargais ir skleisdamas įvairiausius garsus. Sugebėjęs išgauti naują, netikėtą garsą, kūdikis stengiasi jį atkartoti.

Išmokti spiegti kūdikis gali ir stebėdamas, klausydamas bei atkartodamas. Pavyzdžiui, jeigu mama sudaužė stiklinę ir išsigandusi suspiegė, netikėtas garsas gali labai sudominti mažylį ir paskatinti bandyti jį atkartoti. 

Suspiegęs kūdikis ne tik džiaugiasi nauju garsu, bet ir įdėmiai stebi tėvelių reakciją. Pastebėjęs, kad spiegimas padeda itin greitai prisišaukti suaugusiuosius, gauti norimą žaisliuką, išprovokuoja stiprią tėvų reakciją (pavyzdžiui, juoką, plojimus), kūdikis spygauja siekdamas atkreipti dėmesį.

Žinoma, vaikas gali klykti ir ne dėl iš smagumo, pavyzdžiui, jis gali spiegti užsigavęs, tačiau tokius atvejus tikrai nesunkiai atskirsite nuo smagių balso pratybų ar bandymų atkreipti dėmesį. 

Kada kūdikis pradeda spiegti?

Paprastai kūdikiai pradeda spygauti tarp 5 ir 8 mėnesio.

Įprastai intensyvus spygavimas netrunka ilgai - vos 2-4 savaites, kartais užsitęsia iki kelių mėnesių. Vėliau ši nauja balso galimybė mažyliui pabosta ir tampa mažiau smagi (ypač jei tėvai į ją per daug nereaguoja).

Kaip reaguoti į kūdikio spiegimą?

• Atkreipkite dėmesį, tačiau reaguokite ramiai. Būkite dėmesingi, tačiau nepasiduokite provokacijoms: mažylis netruks suprasti, kad klyksmas - puikus būdas atkreipti į save dėmesį ar gauti norimą žaisliuką. Jei pakėlęs balsą kas kartą susilauks dėmesio arba gaus tai, ko nori, šio triuko, tikėtina, imsis ir kiek vyresniame amžiuje. Stenkitės rodyti tik tiek dėmesio, kiek būtina (žinoma, jei tai nėra atvejis, kai vaikui skauda ar reikia kitokios pagalbos).
• Nesijuokite, neplokite ir nedžiūgaukite. Entuziastinga ir labai linksma (arba atvirkščiai pikta, tačiau labai emocinga) reakcija į spiegimą gali jį dar labiau paskatinti. Kūdikiui pradėjus spiegti neapsimeskite, kad jo negirdite, tačiau reaguokite santūriai, pavyzdžiui, lakoniškai pastebėkite: „kaip garsiai moki spiegti, oho!“
• Neatkartokite spiegimo. Kūdikiui suspiegus, nepradėkite spiegti patys, t.y. neatsakykite į spiegimą spiegimu. Kūdikiai mėgdžioja tėvų elgesį, tad mažylis tikrai entuziastingai palaikys šį „pokalbį“.
• Nukreipkite dėmesį. Kūdikiui ėmus spiegti, galite nukreipti jo dėmesį ir raginti skleisti kitus garsus ar atlikti kitą veiksmą. Pavyzdžiui, pasakykite: „tu spiegi, kaip garsiai, o gal moki pasakyti „mama“ arba paploti katutes?“
• Supraskite, kad tai laikina. Spiegimas (ypač jeigu mažylis nusprendžia balso galimybes parodyti netinkamoje vietoje ir netinkamu metu) gali išmušti iš vėžių, tačiau išlikite ramūs ir prisiminkite, kad tai visiškai normalus ir labai trumpas vaiko raidos etapas.