Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai? Atsako kineziterapeutė

Erlanda Varpukauskaitė Kūdikių ir vaikų kineziterapeutė
kineziterapijavaikams

Evelina Krasnickienė Socialinė pedagogė ir ikimokyklinio ugdymo pedagogė
aukletoja_evelina

„Tėvų darželis“ kalbino kūdikių ir vaikų kineziterapeutę Erlandą Varpukauskaitę, kuri atsakė į dažniausiai tėvų keliamus klausimus.

Gimus kūdikiui, tėvai dažnai yra kupini baimių ir vis svarsto: ar viską darau tinkamai? Kartais tėvų baimės būna visiškai nepagrįstos, kartais tenka kreiptis į specialistus ir prašyti pagalbos, bet yra atvejų, kai tinkamos informacijos žinojimas tėvus ir vaikus gali apsaugoti nuo didesnio vargo ateityje.

Pirmasis vaiko apsilankymas pas kineziterapeutą

Profilaktiškai siūloma pas kineziterapeutą apsilankyti, kai vaikui yra 1,5-2mėn., nebent šeimos gydytojas rekomenduoja kitaip.

Pirmojo apsilankymo metu kineziterapeutas įvertina, ar taisyklingos nešiojimo padėtys, parodo kaip taisyklingai pakelti ar paguldyti vaiką ant pagrindo bei tėvams suteikia kitą bendrinę informaciją. Taip pat specialistas įvertina, ar taisyklinga kūdikio raida ir nėra nukrypimų.

Anksčiau apsilankyti pas kineziterapeutą šeimos gydytojas gali rekomenduoti, pavyzdžiui, dėl kūdikio kreivakaklystės. Tai vienas iš atvejų, kai reikia imtis ankstyvos kineziterapijos, nes kuo anksčiau pradėsime taisyti, tuo greičiau pasieksime gerų rezultatų.

Kokiu atveju rekomenduojama kreiptis pas kineziterapeutą?

Rekomenduojama pas kineziterapeutą apsilankyti ne tik tada, kai matomos problemos, bet ir profilaktiškai, nes apsilankymas suteikia tėvams žinias ir priemones, kurių pagalba kūdikis tinkamai vystosi.

Taip pat profilaktiniai apsilankymai pas kineziterapeutą padeda tėveliams išlikti ramiems ir užtikrintiems, kad jų vaikas vystosi taisyklingai.

Dažnai po pirmos konsultacijos iš tėvų sulaukiama pasisakymų, jog jie ramiau jaučiasi, nes žino kaip taisyklingai paimti, kaip nešioti mažylį, kiek laiko kūdikis turi praleisti ant pilvo.

Kineziterapeutas užsiėmimo metu tėvus apmoko specializuotų pratimų, kurie skirti būtent jų kūdikiui. Į kiekvieną kūdikį žiūrima individualiai ir pagal kūdikio raumenų struktūrą pritaikomi pratimai.

Rekomenduojama profilaktiškai mankštoms apsilankyti kas mėnesį, nes taip bus geriausiai matomi raidos pokyčiai ir kūdikis vystysis su specialisto priežiūra.

Dažniausiai tėvų daromos klaidos

Netaisyklingas nešiojimas ant rankų

Kadangi pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiai nemažai laiko praleidžia ant tėvų rankų, netaisyklingas nešiojimas gali padaryti nemažai žalos.

Netaisyklingo nešiojimo pavyzdžių gali būti keletas – tai ir per ankstyvas vaiko nešiojimas statmenai, laikymas visada toje pačioje pusėje ar ant tos pačios rankos.

Pavyzdžiui, jei stačiai nešiosime kūdikį, padidinsime tonusą viršutinėje kūno dalyje, jei visada nešiosime ant vieno peties – viena pusė bus daugiau įdarbinta, tad ji labiau sustiprės ir vaikas gali netaisyklingai vystytis.

Disbalansas, galvos kreipimas, vaiko rietimasis, įtampa – visa tai gali lemti netaisyklingas kūdikio nešiojimas.

Taisyklingas nešiojimas yra prevencinė priemonė, ateityje galinti užkirsti kelią daugeliui sutrikimų.

Per retas ir per trumpas guldymas ant pilvo

Kita dažnai daroma tėvų klaida – per retai ir per trumpai ant pilvo guldomas kūdikis.

Kartais vaikai per mažai guli ant pilvo, o daugiau laiko praleidžia prietaisuose: gultuke, nešioklėje arba tiesiog didžiąją dienos dalį būna tėvams ant rankų. Dažnai tokie vaikai tinkamai nesivysto, nes negali apsiversti, pasikelti ant rankų, apsisukti aplink savo ašį, pakelti kojų.

Kai kūdikis yra guldumas ant pilvo, ant kilimėlio, tarp žaislų, didelėje erdvėje, jis turi laisvės tyrinėti ir jei nori, kažkur nušliaužti, kažkur nusiversti, ką nors pakrapštinėti. Tai itin svarbu normaliai kūdikio raidai.

Perteklinis prietaisų naudojimas

Dažnas ir ilgai trunkantis kūdikio guldymas į prietaisus (gultukus, nešiokles, sūpynes, automobilio kėdutes ir kt.) stabdo jo raidą ir gali sukelti įvairių problemų, kurios šiuo metu apibendrintai vadinamos kūdikio konteinerio sindromu (angl. container baby syndrome).

Didžioji dalis kūdikiams skirtos įrangos trukdo kūdikiams keisti kūno padėtį: jie gali tik sėdėti ar būti pusiau gulomis. Kūdikis, būdamas „konteinerio“ tipo įrangoje, turi mažiau galimybių natūraliai judėti (pavyzdžiui, spardytis kojytėmis, mosikuoti rankutėmis), ribojamos jo galimybės sukioti galvą į šonus ir kt.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad įvairiuose prietaisuose kūdikis guli ant nugaros, o daugiau gulėdamas ant nugaros, dažnai nuguli galvą. Pavyzdžiui, jei kūdikis įprato gulėdamas žiūrėti į dešinę pusę ir tą daro ilgai, dešinė galvos pusė bus nuspausta bei atsiras netaisyklinga kaukolės forma. Vėliau dėl šios problemos gali tekti kreiptis į kineziterapeutus. Norint atitaisyti kaukolės formą, reikia nemažai laiko ir ne visada tai pavyksta tobulai.

Kūdikio mėgiamos pusės nekoregavimas

Kūdikiai labai dažnai turi vieną, labiau mėgstamą pusę, t.y. šoną per kurį verčiasi, pusę į kurią mieliau pasuką galvytę, ranką kuria kažko siekia ar kurioje laiko žaisliukus ir pan.

Ilgalaikis vienos pusės „naudojimas“ siejamas su įvairiais sutrikimais, pavyzdžiui, raumenų disbalansu, plagiocefalija. Labai akivaizdus mėgiamos pusės turėjimas taip pat gali būti kreivakaklystės ar raumenų tonuso padidėjimo simptomas.

Tad pastebėjus, kad kūdikis turi mėgstamą pusę vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu ir imtis priemonių, kad kūdikio raida būtų tolygi.

Būdai, kuriais galima koreguoti vaiko mėgiamą pusę:

• dėti žaislus į mažiau mėgiamą pusę;
• keisti kūdikio poziciją lovytėje (vieną kartą galva vienoje galvūgalio pusėje, kitą kartą toje pusėje guldyti kojas);
• dažniau kalbinti kūdikį iš tos pusės, į kurią žiūri mažiau.

Koks netinkamas tėvų veiksmas turi didžiausią neigiamą įtaką vaiko radai?

Labiausiai išskiriamas yra kūdikių iki 4 mėnesių nešiojimas stačiai. Naujagimių ir mažų kūdikių kaklo bei pečių juostos raumenys nėra pakankamai tvirti, o statmenos padėtys suteikia per daug apkrovos. Dėl nuolatinio krūvio šie raumenys persitempia, tad „gauname“ padidėjusio raumenų tonuso diagnozę.

Padidėjęs raumenų tonusas pasireiškia: galvos lošimu atgal, nugaros išrietimu (kūdikis daro vadinamąjį tiltelį), taip pat tokie vaikai gulėdami ant pilvo paleidžia rankas į šonus ir neišlaiko dilbių ant pagrindo. Vaikai su padidėjusiu raumenų tonusu gali nemėgti būti lopšyje, gultuke ar automobilinėje kėdutėje, o būdami jose riečiasi.

Kineziterapeutams, susidūrus su padidėjusiu raumenų tonusu, reikia dažnai atlikti mankštas ir masažus bei keisti nešiojimo padėtis.

Ar viskas yra išsprendžiama kineziterapijos pagalba?

Kineziterapija – tikrai puikus įrankis, galintis padėti koreguoti įvairius motorinės raidos sutrikimus. Kineziterapijos pagalba įmanoma sutvarkyti didžiąją dalį motorinės raidos problemų, tačiau svarbiausias yra laikas: kuo anksčiau pradėsime spręsti, tuo greičiau gausime norimą rezultatą.

Kineziterapeutai turi nemažai atvejų, kai netaisyklingas nešiojimas išprovokuoja sutrikimus, bet daugumą jų ištaisyti yra įmanoma. Nėra jokio neištaisomo sutrikimo, kurį būtų išprovokavę tėvai, bet kiekvienas atvejis užtrunka.

Pavyzdžiui, atpalaiduoti persitempusį vaiką, kuris buvo stačiai nešiojamas per anksti, ištaisyti mėgiamesnę pusę, kūno disbalansą, išlyginti abiejų pusių raumenis – tai nelengvas darbas, kuris tėvams kainuoja ir laiko, ir pinigų, o ir pačiam vaikui mankštos nėra lengvos.