Kūdikis dažnai čiaudi: ar tai normalu?
Naujagimiai ir kūdikiai skleidžia begales mums įprastų ir keistų garsų. Jie ne tik „šneka“ savo kalba, bet ir žagsi, riaugėja (tai daro gana garsiai), o neretai ir nusičiaudi.
Tačiau kūdikio čiaudulys – nebūtinai kokios nors ligos simptomas. Iš tikrųjų tai yra sveikas refleksas, padedantis iš nosies ertmės pašalinti nešvarumus ir kitus dirgiklius, o po to – lengviau kvėpuoti. Čiaudulys kaip tik turi ir daugiau teigiamų aspektų, nes rodo, kad nervų sistema tinkamai veikia: tai vienas iš jos kontroliuojamų įgimtų naujagimio refleksų.
Tiesa, kartais čiaudulys gali būti peršalimo ligų, dažniausia slogos, simptomas: tokiu atveju reikėtų kreiptis į pediatrą ir pasitarti, kaip slogą gydyti.
Ar normalu, kad kūdikis daug ir dažnai čiaudi?
Dažnas naujagimių ir kūdikių čiaudėjimas – visiškai normalu. Jeigu nepasirodo jokių kitų ligos požymių, dėl čiaudėjimo nereikėtų išgyventi.
Atvirkščiai – čiaudulys netgi laikomas naudingu, nes padeda atsikratyti svetimkūnių iš nosies ir lengviau kvėpuoti.
Kitaip nei suaugusieji, kurie geba kvėpuoti ir per burną, ir per nosį, kūdikiai beveik visiškai kvėpuoja per nosį (tik maždaug 3-4 mėn. kūdikiai pradeda efektyviau kvėpuoti ir per burną), todėl labai svarbu, kad jų nosies kanalai nuolat būtų švarūs.
Naujagimių ir kūdikių čiaudėjimo priežastys
Naujagimiai ir kūdikiai čiaudi dėl šių priežasčių:
- Negebėjimas kitais būdais išsivalyti / išsipūsti nosies. Prireiks daug laiko, kol kūdikiai išmoks išsipūsti nosį. Taigi, yra tik vienas būdas pašalinti dirgiklius ir kitus nešvarumus iš nosies – čiaudint. Be to, kūdikių nosies kanalai yra labai smulkūs, gerokai mažesni nei suaugusiųjų – natūralu, kad jie dažniau užsikemša ir juos reikia ištuštinti.
- Čiaudulys yra įgimtas apsauginis refleksas. Tačiau skirtingai nei, pavyzdžiui, Moro (išgąsčio) refleksas, čiaudulys bėgant laikui neišnyksta: įprastai ir kūdikiai, ir suaugusieji čiaudi, kai į nosį patenka žiedadulkių, dulkių, pleiskanų, dūmų, mikrobų, kitų alergenų ar dirgiklių. O kūdikiai ir naujagimiai čiaudėti pradeda ir tuomet, kai į nosį patenka motinos pieno ar mišinio: taip nutinka, kai mažylis peralksta ir labai skuba valgyti.
- Prasidėjusi liga. Jeigu kūdikio čiaudulį lydi kiti simptomai, tarp jų – karščiavimas ir sloga, tai gali būti vienas iš peršalimo požymių. Svarbu įsidėmėti, kad sezoninės alergijos kūdikiams pasitaiko labai retai: dažniausia jos prasideda 1–2 m. ir vyresniems vaikams.
- Svetimkūnis nosyje. Čiaudulys yra pirmasis požymis, kad vaikas kažką įsikišo į nosytę. Kad nosyje yra svetimkūnis taip pat galima įtarti, jeigu vaikas trina nosį, skundžiasi skausmu, nosis paraustam patinsta, iš jos ima tekėti žalsvos ar gelsvos spalvos, nemalonaus kvapo gleivės.
- Naujagimių abstinencijos sindromas. Šis sindromas gali pasireikšti, jei motina nėštumo metu vartojo opioidų. Naujagimis iš esmės patiria abstinenciją dėl vaisto ar vaistų, kuriuos mama vartojo būdama nėščia. Dažniausios medžiagos, kuriomis piktnaudžiaujama – alkoholis, heroinas ar metadonas. Pavyzdžiui, vienas iš heroino abstinencijos požymių yra pernelyg dažnas čiaudėjimas (bent 3–4 kartus per 30 min.). Šio sindromo simptomai – nosies užgulimas, nenutrūkstamas čiulpimas, drebulys, netipinis spenelio fiksavimas.
Kūdikis čiaudi: kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją?
Dažnas čiaudėjimas gali būti vienas iš kvėpavimo takų infekcijos simtomų arba požymis, kad vaikas į nosį įsikišo svetimkūnį.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu čiaudulį lydi dar ir šie simptomai:
- sloga;
- nosies užgulimas;
- žalsvai gelsvos gleivės iš nosies (jeigu gleivės yra nemalonaus kvapo, o ypač - jei teka tik iš vienos šnervės, galima įtarti, kad nosyje yra svetimkūnis);
- kosulys;
- karščiavimas (su gydytoju reikėtų susisiekti, jei jaunesniam nei 3 mėn. kūdikiui temperatūra pakilo iki 38 °C, vyresniam kūdikiui – iki 38,5 °C);
- kvėpavimo sutrikimai (apnėja ir kt.);
- atsisakymas valgyti;
- per didelis nuovargis, mieguistumas ir kt.
Pasireiškus šiems simptomams reikėtų kreiptis į pediatrą, ypač jei mažylis susirgo pirmą kartą ir nežinote, kokia bus ligos eiga bei ko tikėtis.
Taigi, jei kūdikis daug ir dažnai čiaudi, tiesiog stebėkite jį. Vien čiaudulys savaime grėsmės nekelia, nebent akivaizdžiai pastebėtumėte, kad kūdikis negaluoja.