Mažas kiaušidžių rezervas: ar tai trukdo pastoti?

Sumažėjęs kiaušidžių rezervas – tai medicininė būklė, kai kiaušidėse yra mažiau kiaušinėlių, palyginti su kitų tokio amžiaus moterų. Tai nėra liga ar diagnozė, o tik biologinis rodiklis, padedantis orientuotis, kiek laiko gali užtrukti pastoti ir kokių sprendimų gali reikėti imtis siekiant susilaukti kūdikio.

Kiaušialąsčių skaičius natūraliai mažėja senstant, tačiau kai kurioms moterims tai įvyksta gerokai anksčiau, nei tikimasi. Sumažėjus kiaušidžių rezervui, daliai moterų gali būti sunkiau pastoti, tad didėja tikimybė, kad reikės specialaus gydymo.

Plačiau skaitykite:

• Pagalbinis apvaisinimas ir nevaisingumo gydymas
  

Ar sumažėjus kiaušidžių rezervui įmanoma pastoti?

Net ir sužinojus apie mažą kiaušidžių rezervą galima bandyti pastoti. Tikimybė gali būti mažesnė, tačiau verta prisiminti, kad gyvybei užsimegzti reikia tik vienos kiaušialąstės. Be to, jų skaičius nėra vienintelis veiksnys, lemiantis sėkmę. Pastojimui taip pat daug įtakos daro ir kiaušialąsčių, spermos kokybė, bendra gimdos bei kiaušintakių funkcija.

Kas nulemia kiaušialąsčių kiekį?

Mergaitės jau gimsta turėdamos visą būsimųjų kiaušialąsčių rezervą – oocitus (nesubrendusias moteriškąsias lytines ląsteles).

Prognozuoti kiaušialąsčių kiekį galima atsižvelgiant į moters amžių. Tyrimų duomenimis, kiaušinėlių rezervas intensyviau pradeda mažėti moteriai sulaukus 35 metų.

Nors faktinis kiaušialąsčių kiekis moters organizme skiriasi, tačiau galima preliminariai nurodyti vidutinį kiaušialąsčių kiekį:

• Gimimo metu: apie 1–2 mln. oocitų;
• Lytinio brendimo metu: 300–400 tūkst. kiaušialąsčių;
• 40 metų: 25 tūkst. kiaušialąsčių;
• Menopauzės laikotarpis: mažiau nei 1 tūkst. kiaušialąsčių.

Tyrimai leidžia įvertinti kiaušidžių rezervą ir numatyti tikėtiną atsaką į kiaušidžių stimuliaciją.

Mažas kiaušidžių rezervas: simptomai

Daugelis moterų nejaučia jokių simptomų, išduodančių, kad kiaušidžių rezervas yra sumažėjęs, išskyrus vienintelį – jog ilgesnį laiką joms nepavyksta pastoti. Kitos moterys pastebi, kad jų mėnesinių ciklas nuolat trumpėja.

Mažėjant kiaušidžių rezervui gali pasireikšti šie premenopauzės simptomai:

• Karščio bangos;
• Nereguliarios mėnesinės;
• Makšties sausumas.

Dėl kokių priežasčių sumažėja kiaušidžių rezervas?

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sumažėja kiaušidžių rezervas – senėjimas, tačiau kartais priežastys taip ir lieka neaiškios.

Kitais atvejais kiaušidžių rezervas greičiau išsenka dėl genetinių veiksnių ar dėl taikyto gydymo, pavyzdžiui:

• Genetinių sutrikimų, kurie paveikia X chromosomą;
• Radioterapijos ar chemoterapijos (vėžio gydymo);
• Kiaušidžių operacijų (pavyzdžiui, kiaušidžių darinių, cistų pašalinimo, vienos ar abiejų kiaušidžių pašalinimo ir kt.);
• Autoimuninių ligų.

Ar kiaušidžių rezervas gali sumažėti dėl streso ar kitų gyvenimo būdo veiksnių?

Nėra įrodymų, kad stresas tiesiogiai mažina kiaušidžių rezervą, tačiau yra tyrimų apie galimą ilgalaikio streso poveikį reprodukcinei funkcijai

O, pavyzdžiui, rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas tikrai gali neigiamai paveikti kiaušidžių funkciją.

Sumažėjęs kiaušidžių rezervas: dažniausiai skiriami tyrimai

Tyrimai nepadės tiksliai nustatyti, kiek metų moteris dar bus vaisinga arba kaip greitai bus įmanoma pastoti, tačiau gali padėti nustatyti, kokią tikimybę turite pastoti be papildomų intervencijų ir gydymo.

Antimiulerinio hormono (AMH) tyrimas. AMH tyrimas parodo, kiek moters organizme dar liko aktyvių folikulų, galinčių subrandinti kiaušialąstes. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti moterims, kurios planuoja nėštumą, nori išsaugoti vaisingumą arba ruošiasi pagalbinio apvaisinimo procedūroms. Tyrimas taip pat naudingas siekiant nustatyti ankstyvą menopauzę.  Tyrimo metu paimama kraujo iš venos. Jei AMH kiekis yra aukštas, dažniausiai tai reiškia, kad folikulų yra daugiau, o mažas AMH kiekis – kad kiaušidžių rezervas sumažėjęs. Nors žemas AMH rodo sumažėjusį kiaušidžių rezervą, tačiau savaime neleidžia tiksliai prognozuoti natūralaus pastojimo galimybės.

Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH). Moterims šis tyrimas padeda ne tik įvertinti kiaušidžių rezervą, ypač planuojant pagalbinį apvaisinimą, bet ir nustatyti ovuliacijos sutrikimus, ankstyvą menopauzę, mėnesinių sutrikimus ar nevaisingumo priežastis. Tyrimui taip pat naudojamas veninis kraujas.

Estradiolis. Tai kiaušidėse gaminama estrogeno forma. Estradiolio lygis, matuojamas kartu su FSH, gali padėti nustatyti, kaip funkcionuoja kiaušidės.

Ultragarsinis tyrimas: antralinių folikulų skaičius (AFC). Tyrimas pasitelkiamas antralinių (mažų folikulų), kuriuose yra nesubrendusių kiaušinėlių, skaičiui kiaušidėse nustatyti. Jis įprastai atliekamas nuo 2 iki 5 mėnesinių ciklo dienos.

Klomifeno citrato poveikio testas (CCCT). Tai specialus provokacinis nevaisingumo tyrimas, skirtas kiaušidžių rezervui ir kiaušialąsčių kokybei įvertinti. Įprastai šis tyrimas atliekamas 35–38 m. ir vyresnėms moterims, taip pat jei įprastų hormonų tyrimų rezultatai yra neaiškūs, sunkiai interpretuojami. Tyrimas šiandien atliekamas retai, jį dažniausiai pakeičia AMH ir AFC tyrimai.

Mažas kiaušidžių rezervas: koks gydymas bus taikomas?

Nėra būdų atkurti sumažėjusį kiaušidžių rezervą, o kiaušinėlių kiekis, kaip minėta, nulemiamas dar iki mergaitei gimstant.

Įtariant, kad kiaušidžių rezervas yra mažas, bus sudarytas individualus gydymo planas, padėsiantis siekti tikslų. Jis priklausys nuo to, kaip greitai norėtumėte pastoti, kiek vaikų norėtumėte susilaukti, poros finansinių galimybių ir kt.

Keli gydymo scenarijai:

• Bandymas pastoti natūraliai;
• Kiaušialąsčių šaldymas vėlesniam naudojimui;
• Dirbtinis apvaisinimas panaudojant savo arba donoro kiaušialąstes.

Kiaušinėlių ir embrionų užšaldymas

Kiaušialąsčių šaldymas – vienas iš būdų išsaugoti vaisingumą. Jei gydytojas pastebi, kad kiaušidžių rezervas mažėja, jis gali rekomenduoti atlikti procedūrą.

Kiaušialąsčių šaldymo procedūrą sudaro 3 etapai: kiaušidžių stimuliavimas, kiaušialąsčių paėmimas (punkcija) ir šaldymas.

Svarbu žinoti, kad kiaušialąstės yra jautresnės šaldymui, palyginti su embrionais, tačiau teisiškai kiaušialąstes užšaldyti paprasčiau.

O embrionų šaldymas laikomas patikimu būdu poroms išsaugoti vaisingumą. Procedūrą sudaro daugybė etapų, o pagrindiniai yra šie:

• kiaušidžių stimuliavimas hormoniniais preparatais;
• kiaušidžių punkcija;
• kiaušialąsčių apvaisinimas laboratorijoje atliekant pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje – IVF – procedūrą.

Plačiau skaitykite:

• Lytinių ląstelių ir embrionų šaldymas, arba vaisingumo išsaugojimas: svarbiausi faktai 

Donorinių kiaušialąsčių naudojimas

Jei jūsų kiaušialąsčių kiekis yra mažas arba kokybė prasta, gydytojas gali pasiūlyti naudoti donorines kiaušialąstes. Tokiu atveju donorės kiaušinėlis apvaisinamas partnerio sperma, o gautas embrionas perkeliamas į gimdą. Kūdikis genetiniu požiūriu bus susijęs su spermą suteikusiu asmeniu ir kiaušialąstės donore.

Ar yra būdų pagerinti kiaušialąsčių kokybę?

Planuojant nėštumą rekomenduojama vartoti folio rūgšties papildus, tačiau jų poveikis kiaušialąsčių kokybei nėra aiškiai įrodytas.

Idealiu atveju folio rūgšties papildus reikėtų pradėti vartoti bent 3 mėn. prieš planuojamą pastojimą.

Kiaušinėlių kokybei įtaką daro ir kiti gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, mityba, fizinio aktyvumo lygis, žalingi įpročiai (ypač rūkymas) ir kt.

Tačiau minėtieji veiksniai neturi įtakos kiaušialąsčių skaičiui.

Sumažėjęs kiaušidžių rezervas: prognozė

Prognozė priklauso nuo kelių svarbių veiksnių:

• Amžiaus (tai dažnai svarbiau nei vien AMH ar kiti kiaušidžių rezervo rodikliai);
• Kiaušidžių rezervo tyrimų rezultatų (pvz., AMH, FSH, antralinių folikulų skaičiaus);
• Ar vyksta ovuliacija;
• Kitų vaisingumą veikiančių veiksnių (spermos kokybės, kiaušintakių būklės, ar moteris neserga endometrioze ir kt.).

Svarbu žinoti, kad mažas rezervas dar nereiškia, kad nepavyks pastoti natūraliai. Daugeliui moterų, ypač jaunesnio amžiaus, vaikelio pavyksta susilaukti be papildomų procedūrų. Tačiau vaisingumo laikotarpis gali būti trumpesnis, o pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu dažnai gaunama mažiau kiaušialąsčių.

Bendros prognozės

Taigi, jei moteris yra jaunesnė nei 35 m., tikimybė pastoti, nors rezervas mažas, išlieka gana didelė.

Vyresniame amžiuje mažas rezervas dažniau susijęs su mažesne tikimybe pastoti ir didesne persileidimo rizika.

IVF sėkmė dažniau priklauso nuo kiaušialąsčių kokybės (susijusios su amžiumi), o ne tik nuo jų skaičiaus.