Motinos pieno sudėtis: kaip ji kinta kūdikiui augant?

fizkes | Shutterstock.com

Nėra abejonių, kad motinos piene gausu maisto medžiagų, kurios ne tik aprūpina kūdikį visomis būtinomis medžiagomis, bet ir apsaugo. Tačiau ne visos mamos žino, kad laikui bėgant pieno sudėtis kinta. Šios žinios gali padėti geriau atliepti kūdikio poreikius.

Motinos pieno sudėtyje visų pirma aptinkama būtiniausių maisto medžiagų – angliavandenių, baltymų ir riebalų, taip pat vandens, patenkinančio mažylio skysčių poreikį, ir kt. Tačiau motinos pienas nėra vien tik maistas – jo vertė gerokai didesnė negu tik alkio malšinimas.

Motinos pieno sudėtis: medžiagos, esančios motinos piene

Motinos piene aptinkamų komponentų sąrašas yra ilgas, be to, nuolat atrandama ir naujų sudedamųjų dalių. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad laikui bėgant šių medžiagų kiekis gali kisti, priklausomai nuo kūdikio amžiaus ir poreikių.

• Oligosacharidai (kitaip dar vadinami prebiotikais) – tai netirpūs organiniai junginiai, priskiriami angliavandeniams. Oligosacharidai kūdikio žarnyne maitina gerąsias bakterijas, neleidžia infekcijoms patekti į kraują, mažina smegenų uždegimo riziką.
• Baltymai padeda kūdikiui augti ir vystytis. Jie aktyvina vaikelio imuninę sistemą, saugo smegenų neuronus. Motinos pieno sudėtyje aptinkami baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių. Mamos piene šių junginių yra per 20. Kai kurių iš jų, pavyzdžiui, nukleotidų, pagausėja naktį: mokslininkai mano, kad jie gali pagerinti kūdikių miegą.
• Fermentai. Motinos pieno sudėtyje aptinkama daugiau nei 40 fermentų. Jie skatina chemines reakcijas organizme, o puoselėja kūdikio virškinimo ir imuninę sistemas, padeda geriau pasisavinti geležį.
• Vitaminai ir mineralinės medžiagos palaiko sveiką augimą ir organų veiklą, padeda formuotis kūdikio dantims ir kaulams.
• Gyvos ląstelės. Motinos piene yra milijonai gyvų ląstelių, įskaitant imunitetą formuojančius ir stiprinančius baltuosius kraujo kūnelius, kamienines ląsteles ir kt.
• Hormonai siunčia informaciją į audinius ir organus bei tokiu būdu padeda jiems veikti tinkamai. Kai kurie iš jų padeda reguliuoti apetitą, miego įpročius, netgi užmegzti ryšį su žindančia mama.
• Antikūnai (dar žinomi kaip imunoglobulinai) saugo kūdikį nuo ligų ir infekcijų, padeda neutralizuoti bakterijas ir virusus.
• Ilgos grandinės polinesočios riebalų rūgštys, kurių taip pat aptinkama motinos piene, yra svarbios vystantis kūdikio nervų sistemai, smegenims bei regėjimui.
• Mikro-RNR molekulių grupė nuslopina tam tikrus ląstelės genus ir stabdo jų koduojamų baltymų sintezę. Šios molekulės svarbios formuojantis imuniniam atsakui (puoselėja kūdikio imunitetą), kancerogenezei (t. y. gali užkirsti kelią ligoms ar jas stabdyti) ir kt.

Pirmosios dienos po gimdymo: priešpienis ir jo sudėtis

Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis. Šis tirštas, lipnus skystis dažnai vadinamas „skystuoju auksu“ – ne vien tik dėl gelsvos ar geltonos spalvos, bet ir dėl savo savybių: jis labai svarbus maitinant ir nuo neigiamo poveikio saugant trapius ir pažeidžiamus naujagimius. Priešpienis yra lengvai virškinamas, o jo kiekybę kompensuoja kokybė.

Pirmąją (pirmąsias) paras po gimdymo išsiskiria vos iki 40–50 ml priešpienio, dažnai – ir dar mažiau. Tačiau toks kiekis – visiškai normalus turint omenyje, kad naujagimio skrandis pirmąją parą būna vos vyšnios dydžio (apie 5 ml), o trečiąją parą pasiekia graikinio riešuto tūrį (iki 30 ml).

Priešpienyje, išsiskiriančiame pirmąsias dienas po gimdymo, yra tų pačių medžiagų, kaip ir vėliau gaminamame piene, tik skiriasi jų kiekiai, kaip skiriasi ir naujagimio bei paaugusio kūdikio mitybos poreikis.

Priešpienyje yra daugiau antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių: jie svarbūs apsaugai nuo infekcijų, kai kūdikis iš beveik sterilios aplinkos patenka į terpę, kurioje gali būti patogeninių mikroorganizmų. Priešpienis padeda apsaugoti naujagimio virškinimo sistemą nuo nekrozinio enterokolito (ši liga dar pavojingesnė neišnešiotiems naujagimiams).

Priešpienyje gausesnė vitaminų (ypač A, E ir K) ir mineralų, baltymų koncentracija, lyginant su brandžiu motinos pienu.

Priešpienis tam tikra prasme veikia kaip vidurius laisvinantis maistas, padedantis iš žarnyno greičiau pasišalinti mekonijui – pirmosioms naujagimio išmatoms, sudarytoms iš kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų ir kt. mišinio.

Pereinamojo pieno (nuo 3–14 dienos po gimdymo) sudėtis

Priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), iš gelsvos į vis baltesnę kinta ir jo spalva. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečiąją gyvenimo parą jau yra maždaug graikinio riešuto dydžio, o vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno. Šis kiekis ir toliau nuosekliai didės.

Pereinamajame piene daugiau riebalų, kalorijų ir laktozės (natūralaus cukraus), todėl tai idealus maistas greitai augančiam naujagimiui. Tačiau šiame pirmajame piene vis dar gausu apsauginių antikūnų, gyvų ląstelių, gerųjų bakterijų ir kitų biologiškai aktyvių junginių.

Brandusis pienas (nuo 14 dienos po gimdymo ir vėliau) ir jo sudėtis

Praėjus apie dviem savaitėms nuo gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas.

Taigi, svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik atsigertų, bet gautų ir riebesnio, sotesnio pieno. Jei kūdikis žinda labai trumpai ir dažnai, duokite tą pačią krūtį kelis maitinimus iš eilės, krūtis keisdama ne dažniau kaip kas 3–4 valandas.

Brandžiame motinos piene gausu baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų, taip pat daug biologiškai aktyvių komponentų – hormonų, augimo reguliatorių, fermentų ir gyvų ląstelių, padedančių kūdikiui augti sveikam ir sklandžiai vystytis.

Motinos pienas nuo žindymo pradžios praėjus 6 ir daugiau mėn.

Nemažai žindančių mamų kyla klausimas, ar pienas išliks toks pats vertingas žindant 6 mėn. ir ilgiau. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad sulaukusiam 1-erių ar 2-ejų metų vaikui motinos pienas nebenaudingas, kad ten „nieko nebelieka“.

Tačiau medikų bendruomenė ragina nenuvertinti motinos pieno reikšmės, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija, pateikianti rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. ir ilgiau.

Tiesa, kūdikiai kietu maistu padedami primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus: tai svarbu siekiant padidinti tam tikrų maisto medžiagų, pavyzdžiui, geležies, atsargas, tačiau motinos pienas vis tiek sudaro reikšmingą kūdikio ir paaugusio vaiko dienos raciono dalį.

11–16 mėn. amžiaus mažyliai maždaug pusę dienos kalorijų vis dar gauna su mamos pienu, o motinos pieno nauda ne tik pirmaisiais, bet ir antraisiais, trečiaisiais ir vėlesniais metais pagrįsta daugybe tyrimų.

žindymas, maitinimas krūtimi, motinos pienas