Naujagimių ir kūdikių kengūravimas

kipgodi | Shutterstock.com

Kengūravimas – tai labiausiai į neišnešiotus naujagimius orientuotas jų glaudimo prie kūno būdas, kai naudojamas audinys. Metodika apima kūdikių nešiojimą, tuo pat metu užtikrinant ir oda prie odos kontaktą.

Kengūravimo metodas daugeliui kelia analogiją su mama kengūra, besinešiojančia sterblėje jauniklį, todėl ir buvo taip pavadintas. Kūdikių kengūravimą taikė jau mūsų močiutės, kurios netrukus po gimdymo naujagimį įsukdavo į lininio audinio maršką ir eidavo dirbti ūkio darbų.

Kūdikio laikymas prie kūno yra ypatinga patirtis, padėsianti užmegzti ryšį tarp jūsų ir naujojo šeimos nario. Svarbiausia – kad naujagimis kuo daugiau laiko būtų kuo arčiau mamos (tėčio ar kitos šeimos nario) kūno. Toks buvimas yra naudingas abiem pusėms.

Metodo esmė – kūdikį tvirčiau laikyti prie mamos kūno (panašiai kaip vystant). Mama tiek save, tiek mažylį gali apkloti antklode ar chalatu: taip abu greičiau sušyla. Taip pat galima įsigyti ir specialius marškinėlius, kad naujagimis visada galėtų būti arčiau mamos kūno.

Kada ir kur atsirado kengūravimas?

Kengūravimo metodas pirmą kartą buvo pristatytas Bogotoje, Kolumbijoje 1983 m. Jis buvo tarsi atsakas į didelį neišnešiotų kūdikių mirtingumą – tuo metu jis siekė apie 70 proc. Naujagimiai mirdavo nuo infekcijų, kvėpavimo sutrikimų ar tiesiog dėl nepakankamos priežiūros. Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad kūdikiai, kurie didžiąją dalį dienos buvo laikomi prie savo mamų kūno, ne tik išgyveno, bet ir pradėjo sėkmingai augti.

Įvairių šalių ligoninėse, palaikančiose kengūravimo metodą, mamos arba tėčiai kasdien kelias valandas būna susiglaudę su savo kūdikiais ir nešioja juos.

Kengūravimas ir oda prie odos kontaktas: ar tai nėra tas pats?

Kengūravimas apima oda prie odos kontaktą bei kitas naujagimio priežiūros rekomendacijas, kurių gaires specialiai parengtoje metodikoje yra apibrėžusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tad oda prie odos kontaktas yra viena iš kengūravimo metodikos dalių, tačiau tai nėra tapatu.

Kengūravimas dažniausiai pradedamas praktikuoti ligoninėje (ypač jeigu kūdikis gimė neišnešiotas), prižiūrint medicinos personalui, siekiant pagerinti naujagimio gyvybines funkcijas, užtikrinti greitesnį ir sklandesnį jo augimą bei padėti jam greičiau išvykti namo.

Keli esminiai kengūravimo aspektai:

• Kuo greičiau po gimimo pradėtas ir vėliau tęsiamas, ilgas oda prie odos kontaktas;
• Išrengtas (tik su sauskelnėmis, kepurėle ir kojinėmis) kūdikis kniūbščias guldomas ant apnuogintos motinos (tėvo ar kito suaugusiojo) krūtinės ir standžiai apjuosiamas minkšta audinio juosta (kartais naudojami specialūs marškinėliai, o vėliau, kūdikiui paaugus gali būti naudojamos nešioklės, vaikjuostės);
• Idealiu atveju - išimtinis žindymas. Jeigu žindyti nepavyksta, motinai turi būti sudarytos sąlygos maitinti kūdikį nuktrauktu pienu ir teikiamos konsultacijos, siekiant išimtinai žindyti;
• Kengūravimas pradedamas ligoninėje ir gali būti tęsiamas namuose;
• Taikant kengūravimo metodiką pavyksta iš ligoninės išrašyti net ir sąlyginai mažo svorio naujagimius;
• Namuose kūdikį prižiūrintintys tėvai turėtų gauti pakankamai pagalbos, kūdikis turi būti reguliariai tikrinamas medikų;
• Tai švelnus, tačiau efektyvus metodas, ypač naudingas ankstukams bei jų tėvams.

Kokie yra kengūravimo privalumai?

Kengūravimo metodas turi daugybę privalumų. Jis naudinga ne tik bet kokio gestacinio amžiaus naujagimiams, bet ir jų tėvams.

Pagrindinės metodo teikiamos naudos kūdikiui:

• Stabilizuojamas kūdikio širdies ritmas;
• Normalizuojamas kūdikio kvėpavimas;
• Organizmas geriau aprūpinamas deguonimi;
• Pailgėja miego laikas, pagerėja pats miegas;
• Greičiau pradeda augti svoris;
• Sumažėja verkimo epizodų;
• Sėkmingesnis žindymas;
• Naujagimis greičiau išleidžiamas iš ligoninės.

Papildoma kengūravimo metodo nauda tėvams:

• Gerinamas ryšys su kūdikiu, puoselėjamas artumo jausmas;
• Padidėja mamos pieno kiekis;
• Tėvai įgyja daugiau pasitikėjimo savimi rūpindamiesi naujagimiu;
• Jie jaučiasi galintys geriau kontroliuoti situaciją.

Kuo kengūravimo metodas iš tiesų veiksmingas?

Anksčiau išvardyti kengūravimo privalumai buvo įrodyti moksliniais tyrimais. Kai mama praktikuoja šį metodą, prie krūtų prisiglaudęs naujagimis dažniausiai užmiega per kelias minutes. Įrodyta, kad krūtys keičia temperatūrą, kad atitiktų kūdikio temperatūros poreikius. Kitaip tariant, krūtų temperatūra gali šoktelėti, jei kūdikiui šalta, ir sumažėti, kai kūdikis yra sušilęs.

Prisiglaudęs prie mamos kūdikis gali ilgiau pamiegoti, o reguliuojant kūno temperatūrą efektyviau taupoma energija: kilokalorijos eikvojamos augimui ir svoriui didinti, o ne kūno temperatūrai palaikyti.

Buvimas ant mamos krūtinės naujagimiui taip pat padeda stabilizuoti kvėpavimą ir širdies ritmą. Tyrimai parodė, kad kengūravimo metodas gali daryti teigiamą poveikį jūsų kūdikio smegenų vystymuisi.

Kengūravimo metodas: kaip viską įgyvendinti praktiškai?

Keli patarimai, kaip pradėti praktikuoti kengūravimo metodą:

• Nusisekite liemenėlę, apsirenkite atsegamus naktinius marškinius.
• Naujagimis (tik su vystyklais, ir, jei reikia, kepurėle, kojinėmis) padedamas ant nuogos mamos krūtinės.
• Mažylis bus vertikalioje padėtyje, krūtine prisiglaudęs prie jūsiškės.
• Užklokite kūdikio nugarytę, prispauskite, pritvirtinkite jį arčiau savo kūno. Galite naudotis antklode, marškiniais ar chalatu. Laikykite kūdikį šiltai ir patogiai.
• Seanso metu pabandykite atsipalaiduoti. Sutelkite dėmesį į kvėpavimą ir į savo mažylį.
• Planuokite ir kitus užsiėmimus. Kengūravimo metodą turėtumėte praktikuoti bent po 1 val. keturis ir daugiau kartų per savaitę.
• Leiskite kūdikiui ilsėtis tiek, kiek jis nori.

Tiesa, pernelyg nesisielokite, jei viskas nevyks pagal planą: pasitaiko situacijų, nenumatytų būklių ir gydymo metodų, dėl kurių kengūravimo laikinai taikyti neišeina.

Laikykitės šių rekomendacijų, susijusių su kengūravimo metodu:

• Nesinaudokite mobiliuoju telefonu. Telefonas atitraukia jūsų dėmesį, gali kilti ir saugumo problemų.
• Jei šiuo metu sergate ar prastai jaučiatės, apsiribokite tik būtinomis procedūromis, o tegul kūdikiu pasirūpina kitas šeimos narys. Kai vėl pasijusite geriau, prie galėsite sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, o kartu – ir kengūravimo.
• Įsitikinkite, kad jūsų oda yra puikios būklės: nematyti bėrimų, atvirų pažeidimų, įdrėskimų, nepasireiškė lūpų pūslelinė ir kt.
• Taip pat nenaudokite jokių kvepalų, itin stiprų kvapą turinčių skalbimo priemonių ir kt.
• Nerūkykite.

naujagimiai, neišnešiotukai, ankstukai