Nevalgiukas, arba kodėl vaikas nevalgo (697)

Ar jūsų vaikas yra iš tų, kurie valgo tik tam tikrą maistą, atsisako ragauti naujų patiekalų, o gal apskritai „nevalgo“? Bent pusė visų tėvų teigia, kad jų vaikai yra „nevalgiukai“, tačiau tiesa yra ta, kad dauguma tų vaikų valgo pakankamai, o jų mityba yra daugiau ar mažiau pilnavertė.

Problema pasirodys žymiai mažesnė, jei suprasite tikruosius vaiko maisto poreikius ir įlįsite į vaiko kailį. Štai kuo dažniausiai skundžiasi „nevalgiukų“ tėvai ir kaip šiuos skundus reikėtų vertinti:

Vaikas nevalgo ar valgo per mažai

Nepamirškite, kad nuo vienerių metų vaiko augimo tempas sulėtėja, tad maisto jam reikia mažiau, nei anksčiau. Be to, vaiko skrandis yra mažas, jis valgo dažniau, bet po truputį. Normalu yra ir tai, kad vaikas valgo mažai vieną dieną ir daugiau kitą –  šio amiaus mažyliai nėra visiškai nenuoseklūs. Jei jis yra guvus, atrodo sveikai - neturite jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti „dar nors vieną šaukštelį“. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai apie tai praneš.

Vaikas net neragauja naujų patiekalų ar maisto produktų

Vaikui bet koks naujas produktas yra lygiai toks pat „įtartinas“ kaip ir jums neragauti egzotiški patiekalai. Ar jums kilo noras paragauti austrių ar sušių, pamačius juos pirmą kartą? Daugumai vaikų naujovę reikia pasiūlyti bent 10 kartų, kol jie ryžtasi jos paragauti.  Kai kurie vaikai iš prigimties yra mažiau linkę eksperimentuoti. Tokiu atveju teks pasitelkti kūrybiškumą.

Vaikas paragavo ir jam nepatiko

Tai tikrai nereiškia, kad vaikas niekada nebevalgys šio maisto (patiekalo). Nenustebkite, jei kitą kartą jis atmestą valgį ragaus su didžiausiu pasimėgavimu – šiuo amžiaus tarpsniu pomėgiai labai dažnai keičiasi. Taip pat gali būti, kad vaikui nepatinka maisto tekstūra – pavyzdžiui, jis gali noriai graužti obuolį, bet bjaurėtis obuolių tyrele. Todėl išbandykite skirtingus maisto pateikimo būdus.

Vaikas atsisako valgyti

Kai kurie vaikai mėgsta kontroliuoti situaciją ir, kai to daryti negali, ima ožiuotis. Pavyzdžiui, jei vaikas stumia nuo burnos šaukštelį, tai nebūtinai reiškia, kad jis nenori valgyti: taip jis parodo, kad nori valgyti pats! Duokite mažyliui šaukštą (kai kuriems pakanka jį tiesiog laikyti) arba pateikite tokį mastą, kurį jis galėtų imti pirščiukais. Taip pat leiskite vaikui galvoti, kad valgyti yra jo sprendimas. Užuot klausę „Ar valgysi sriubytės?“, verčiau klauskite  „Ko norėtum – sriubos ar košės?“. Antruoju atveju, vaikas gali pasakyti ne, o pirmuoju atveju tikimybė, kad išsirinks vieną iš pasiūlytų variantų, yra didesnė. Pats pasirinkęs, vaikas valgys su didesniu noru. Nesiūlykite daugiau nei 2 variantų, nes tokio amžiaus vaikams pasirinkti iš didelės pasiūlos yra sudėtinga užduotis.

Vaikas atrodė išalkęs, bet nevalgo

Žinoma, tai gali būti ir išrankumo požymis, bet gali būti ir taip, kad į lėkštę maisto pridėta per daug, ir toks kiekis vaiką išgąsdino. Mažylio skrandis yra jo kumštuko dydžio – tik tiek ir ne daugiau jis gali suvalgyti vienu kartu, todėl į lėkštę maisto reikėtų dėti dar mažiau (jei vaikas norės, galėsite pakartoti).

Pasodintas prie stalo, vaikas ima ožiuotis

Dažniausiai taip nutinka labai aktyviems vaikams – sėdėti jiems yra tikra kančia. Todėl sodinkite vaiką prie stalo tik tuomet, kai viskas paruošta ir leiskite pakilti, kai tik jis pasisotins ir norės eiti sau. Laikui bėgant vaikas šią problemą „išaugs“.

Taigi, atsipalaiduokite ir neimkite vaiko maisto užgaidų į galvą. Vaikas žino kada ir kiek jam reikia valgyti, o jūsų pareiga yra padėti tinkamo maisto jam po ranka ir patiekti jį patraukliai.