Širdies yda: atviras arterinis latakas (AAL)

Širdies yda kūdikiui, atviras arterinis latakas AAL Oksana Kuzmina | Shutterstock.com

Atviras arterinis latakas (AAL)  – tai širdies yda, kai jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos po gimimo išlieka atvira, nors turėtų užsidaryti.

Vaisiaus ir naujagimio kraujotaka skiriasi: vaisius deguonį gauna per placentą, tad jam reikalinga jungtis tarp plaučių arterijos ir aortos. Ji ir vadinama arteriniu lataku. Po gimimo plaučiuose spaudimas pakinta, jie išsiplečia, todėl arterinis latakas turi užsiverti. Tačiau jei taip nenutinka, į plaučius patenka daugiau kraujo, nei turėtų, tad širdžiai tenka didesnis krūvis. Dėl to padidėja kairysis skilvelis ir prieširdis, gali atsirasti vožtuvų pakitimų. Taip pat gali išsivystyti plaučių hipertenzija, širdies nepakankamumas.

Jei atviras arterinis latakas neužsidaro per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius, diagnozuojama širdies yda. Jos dažnis – 7–10 proc. visų ydų atvejų, o tarp neišnešiotų naujagimių, sveriančių iki 1500 g, atviro arterinio latako dažnis – net 40–60 proc.

Atviras latakas gali būti iki 2 cm ilgio ir iki 1 cm skersmens.

Atviro arterinio latako simptomai

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo defekto dydžio. Jeigu latakas yra nedaug prasivėręs, nejaučiama jokių simptomų. Jeigu defektas – vidutinio dydžio, simptomai dažnai pasireiškia sulaukus pilnametystės.

Ryškiausi jų yra šie:

  • Pamėlę nagai;
  • Išblyškusi oda;
  • Nuolat vėsios rankos;
  • Širdies ritmo sutrikimai;
  • Prieširdžių virpėjimas;
  • Girdimas širdies ūžesys;
  • Pasunkėjęs kvėpavimas;
  • Oro trūkumas vyresniems vaikams;
  • Dusulys;
  • Greitas nuovargis;
  • Prastas apetitas;
  • Mažėjanti kūno masė (itin smulkus kūno sudėjimas);
  • Dažnai varginančios peršalimo ligos.

Atviro arterinio latako priežastys bei rizikos faktoriai

  • Įgimti faktoriai. Dažnai ši yda pasitaiko neišnešiotiems ir anksčiau laiko gimusiems kūdikiams.
  • Paveldimumas. Jeigu šią patologiją turėjo vienas iš artimųjų, ji gali pasireikšti ir kūdikiui.
  • Lytis. Didesnė tikimybė, kad ši yda susiformuos berniukui.
  • Raudonukė nėštumo metu. Vienas iš rizikos veiksnių – jei mama nėštumo metu sirgo raudonuke.
  • Kitų širdies ydų pasekmė. Atviras arterinis latakas gali pasireikšti kartu su kitomis širdies ydomis, pavyzdžiui, skilvelių pertvaros defektu, aortos koarktacija ir kt.

Atviro arterinio latako diagnozavimas

Pirminė diagnozė – klausant širdies veiklos stetoskopu. Apie ydą įspėja specifiniai ūžesiai.

Įtariant ydą, pacientui pirmiausia atliekama elektrokardiograma, gali būti atliekama tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma, ultragarsinis tyrimas (echokardioskopija) ar širdies kateterizacija.

Tiksliausia diagnozė nustatoma atliekant echokardioskopiją.

Atviro arterinio latako gydymas

Kūdikiams atlikti operacijos neskubama turint vilčių, kad atviras arterinis latakas užsidarys savaime. Gali būti skiriamas arterinio latako užakimą greitinantis preparatas indometacinas.

Jei defektas yra vidutinio dydžio ar didelis, reikia atlikti operaciją, antraip dėl šios ydos gali atsirasti negrįžtamų plaučių kraujagyslių pakitimų.

Operuojami bent 6 mėn. – 1 m. sulaukę kūdikiai ir vaikai, tačiau apskritai svarbu defektą pašalinti prieš vaikui pradedant eiti į mokyklą. Operacija vaikams nėra rizikinga.

Jei neišsivystė sunki plaučių hipertenzija, operuoti galima ir suaugusius pacientus.

2 pagrindiniai atviro arterinio latako gydymo būdai:

  • Atviro arterinio latako uždarymas kateterizacijos būdu. Kateteris su specialiais priedais angai blokuoti (kamščiais, spiralėmis) per kirkšnį įvedamas į širdį. Anga užpildoma, o kateteris ištraukiamas. Tai kur kas paprastesnė operacija, nes nereikia atverti krūtinės ląstos, trumpesnis pooperacinis laikotarpis.
  • Chirurginis atviro arterinio latako gydymas. Jeigu yda yra per didelė, kad ją būtų galima užverti panaudojant kateterį, prireikia chirurginio gydymo.

Pakankama ir specialiai pritaikyta atvirą arterinį lataką turinčių kūdikių mityba

Kūdikis ar vaikas, turintis didesnę šio tipo širdies ydą, gali prastai valgyti, greitai pavargti maitinamas, todėl svarbu stebėti, ar jis pakankamai valgo, užtikrinti visavertę mitybą. Galima maitinti ir specialiu būdu, kad maistas greičiau patektų į skrandį.

Atviro arterinio latako komplikacijos

Neoperuojant plaučių kraujagyslės negrįžtamai pažeidžiamos, vystosi plautinė sklerozė. Galimas ir širdies nepakankamumas, infekcinis endokarditas. Gyvybei pavojų kelianti komplikacija – skilveliniai ritmo sutrikimai.

Atviras arterinis latakas: prognozė

Maždaug 3 iš 4 pacientų atviras arterinis latakas užanka savaime, o jeigu neužanka sulaukus 30 m., tikėtina, kad taip ir nebeužaks.

Vaikas nuolat turi būti stebimas gydytojo kardiologo.

Atviras arterinis latakas: kaip jo išvengti?

Bene vienintelė atviro arterinio latako profilaktinė priemonė – stengtis išvengti priešlaikinio gimdymo: kuo ilgiau vaisius išbus gimdoje, tuo mažesnė tikimybė, kad išsivystys bet kuri širdies yda, taip pat ir atviras arterinis latakas.

Susiję straipsniai

Virusas ar bakterija: kaip atskirti?

Susirgus reikėtų išsiaiškinti, ar ligos sukėlėjas yra virusas, ar bakterija. Pastaruoju atveju gali prireikti antibiotikų.

Mikrocefalija – mažesnė nei įprasta kūdikio galva

Mikrocefalija yra būklė, kai kūdikio galva yra daug mažesnė nei kitų to paties amžiaus ir lyties kūdikių, dėl to gali sutrikti ir smegenų vystymasis.

Žvynelinė (psoriazė): kas ją sukelia ir kaip sau padėti?

Žvynelinė - viena nemaloniausių ligų, nes odos pažeidimai yra aiškiai matomi, o apie pačią žvynelinę sklinda nepagrįstų mitų ir klaidingų teiginių.