Šlapimo takų infekcijos (34)

Bendru šlapimo takų infekcijos (ŠTI) terminu vadinamas bet kurio šios sistemos organo ar dalies pažeidimas. Šlapimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Vis tik dažniausiai pasitaikantys negalavimai – šlapimo pūslės ir šlaplės infekcijos bei inkstų uždegimas.

Moterys patiria kur kas didesnę infekcijų riziką nei vyrai. Bet kuri šlapimo takų infekcija yra skausminga, varginanti, o jai išplitus į inkstus, gali kilti ir didesnių sveikatos problemų.

Šlapimo takų infekcijų tipai

Šlapimo takų infekcija išsivysto, kai bakterijos per šlaplę prasiskverbia į šlapimo takus ir išplinta šlapimo pūslėje bei inkstuose.

Šlapimo pūslės uždegimas

Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas) yra dažniausiai pasitaikanti šlapimo takų infekcija.

Dažniausiai ją sukelia žarninė lazdelė (Escherichia coli bakterija). Šios bakterijos yra aptinkamos virškinimo trakte, tačiau kartais infekciją gali sukelti ir kitų rūšių patogeniniai mikroorganizmai.

Šlapimo pūslės infekciją moterims gali paskatinti ir lytiniai santykiai arba netaisyklinga higiena. Moterims dėl specifinės anatomijos šlapimo pūslės infekcijų tikimybė gerokai išauga, kadangi šlaplė yra netoli išangės, o pati šlaplės anga – arti šlapimo pūslės. Taigi, aplink išangę esančios bakterijos lengviau patenka į šlaplę ir nukeliauja į šlapimo pūslę.

Šlaplės infekcija

Šlaplės infekcija (uretritas) gali išsivystyti virškinimo trakto bakterijoms iš išangės nukeliavus į šlaplę. Šlaplės infekciją taip pat gali sukelti lytiniu keliu plintančios ligos, pavyzdžiui, gonorėja, chlamidiozė, lytinių organų pūslelinę sukeliantis Herpes simplex virusas ir kt.

Inkstų infekcija

Inkstų infekcija (pielonefritas) yra rečiau pasitaikanti šlapimo takų infekcija, tačiau tai pati sunkiausia šių infekcijų forma. Ja susergama, kuomet bakterijos prasiskverbia gilyn į šlapimo takus ir pasiekia inkstus. Kartais infekcija gali sukelti bakterijos į inkstus patekusios iš kraujo, sergant sepsiu, pūlinga angina ir kt. ligomis.

Infekciją sukelia bakterijos, tačiau kartais gali sukelti ir virusai, grybeliai.

Šlapimo takų infekcijų simptomai

Bendrieji simptomai:

• Stiprus noras šlapintis, nepraeinantis nuėjus į tualetą;
• Deginimo jausmas šlapinantis;
• Dažnas šlapinimasis nedideliu kiekiu šlapimo;
• Drumstas šlapimas;
• Kraujavimo požymiai: šlapimas tapo raudonas, ryškiai rožinis ar vyšninės spalvos;
• Šlapimas – intensyvaus, aitraus kvapo;
• Skausmas dubens srityje, ypač centrinėje dalyje ir aplink gaktikaulį, ir kt.

Svarbu žinoti, kad šlapimo takų infekcijos ne visada sukelia simptomus. Be to, vyresnio amžiaus žmonėms šlapimo takų infekcijos kartais taip ir lieka nepastebėtos ir nediagnozuotos arba būna supainiojamos su kitomis infekcijomis.

Simptomai, susiję su inkstų pažeidimais:

• Nugaros ar šono skausmas;
• Karščiavimas;
• Drebulys ir šaltkrėtis;
• Pykinimas;
• Vėmimas.

Simptomai, susiję su šlapimo pūslės pažeidimais:

• Dubens spaudimas;
• Diskomfortas pilvo apačioje;
• Dažnas, skausmingas šlapinimasis;
• Kraujas šlapime.

Simptomai, susiję su šlaplės pažeidimais:

• Deginimo jausmas šlapinantis;
• Savaiminis šlapimo tekėjimas.

Šlapimo takų infekcijų gydymas

Pajutus šlapimo takų infekcijos simptomus, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Lengvos formos infekcijos gali praeiti savaime (ypač jeigu sergantis žmogus imasi papildomų pagalbos sau priemonių: geria daug vandens ir spanguolių sulčių, vartoja specialius maisto papildus, dėmesingiau rūpinasi higiena ir kt.)

Jeigu infekcija yra labai varginanti, jos simptomai ūmūs ir stiprūs arba ji vis pasikartoja, tikėtina, gydytojas rekomenduos vartoti antibiotikus. Tokiu atveju, labai svarbu juos vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas ir būtinai pabaigti jų kursą net jei po pirmųjų vartojimo dienų pasijusite geriau.

Šlapimo takų infekcijos: kas didina jų išsivystymo riziką?

Kaip minėta, šlapimo takų infekcijos dažniau pasireiškia moterims. Daugelis moterų šlapimo takų infekcijomis per visą gyvenimą suserga daugiau nei vieną kartą.

Rizikos veiksniai, būdingi moterims:

• Anatomija. Moterų šlaplė yra trumpesnė nei vyrų ir yra arčiau išangės, todėl bakterijos greičiau „numigruoja“ gilyn į šlapimo takus.
• Aktyvus intymus gyvenimas. Seksualiai aktyvioms moterims šlapimo takų infekcijos pasireiškia dažniau. Riziką dar labiau padidina naujas seksualinis partneris.
• Tam tikros kontraceptinės priemonės. Gimdos kaklelio gaubtuvėlis (diafragma) arba spermicidiniai kremai taip pat gali padidinti infekcijų riziką.
• Menopauzė. Menopauzei prasidėjus organizme sumažėja estrogeno, tad šie pokyčiai gali neigiamai paveikti ir šlapimo takus.

Kiti retesni rizikos veiksniai:

• Nusilpusi imuninė sistema. Imunitetą gali susilpninti diabetas ar kitos ligos, tad organizmas tampa mažiau atsparus bakterinėms infekcijoms.
• Šlapimo takų patologijos. Kūdikiai gali turėti įgimtų šlapimo takų patologijų, dėl kurių jiems gali būti sunku šlapintis, šlapimas sugrįžta į šlaplę, galiausiai dėl to gali kilti infekcija.
• Šlapimo takų blokavimas. Šlapimą pūslėje gali sulaikyti inkstų akmenys arba padidėjusi prostata, tad vėlgi dėl to didėja infekcijų rizika.
• Kateterio įvedimas. Negalint pasišlapinti savarankiškai, įvedamas kateteris. Tačiau tai taip pat yra vienas veiksnių, padidinančių infekcijų riziką.
• Neseniai atliktos šlapimo takų operacijos, invazinės procedūros. Jos taip pat priskiriamos infekcijų rizikos veiksniams.

Šlapimo takų infekcijų komplikacijos

Greitai ir tinkamai gydomos šlapimo takų infekcijos retais atvejai sukelia komplikacijų. Tačiau yra viena sąlyga – jas būtina laiku diagnozuoti ir imtis gydymo.

Dažniau pasitaikančios komplikacijos:

• Infekcijos pasikartojimas 2–3 kartus per vienerius metus. Dažniausiai infekcija kartojasi moterims.
• Inkstų pažeidimas. Negydant infekcijų, visam laikui gali būti pažeidžiami inkstai.
• Šlapimo takų infekcijai pasireiškus nėštumo metu, kūdikis gali gimti neišnešiotas arba mažo svorio.
• Dėl pasikartojančių infekcijų gali susiaurėti vyrų šlaplė.
• Jei infekcija per šlapimo takus prasiskverbia į inkstus, didėja ir sepsio – gyvybei pavojų keliančios komplikacijos – rizika.

Šlapimo takų infekcijų prevencija

Jeigu jums pasireiškė šlapimo takų infekcija, labai svarbu ne tik ją išgydyti, bet ir imtis prevencijos priemonių, nes, deja, šlapimo takų infekcijos turi polinkį kartotis:

• Gerkite daugiau vandens. Taip šlapimas praskiedžiamas, natūraliai šlapinamės daugiau, tad bakterijos gali pasišalinti dar nespėjusios sukelti infekcijos.
• Vartokite spanguoles, gerkite jų sultis. Plačiai žinoma priemonė gydant šlapimo takų negalavimus, infekcijas – spanguolės ir jų sultys.
• Vartokite maisto papildus. Galima įsigyti daug įvairių maisto papildų, galinčių palengvinti šlapimo takų infekcijų simptomus arba padedančių jų išvengti. Dažniausiai šių papildų sudėtyje yra spanguolių ir jų ekstraktų, česnakų, vitamino C ir kt. Pastaraisiais metais vis dažniau rekomenduojama vartoti papildus su D-manoze - tai natūralus cukrus, paveikiantis Escherichia coli bakterijas - vieną iš pagrindinių šlapimo takų infekcijų „kaltininkų“.
• Vartokite probiotikus. Probiotikai ir sveikos žarnyno mikrofloros palaikymas gali padėti organizmui apsisaugoti nuo įvairių infekcijų ir lengviau jas įveikti. Galite rinktis geriamus probiotikus, maisto papildus su probiotikais arba valgyti fermentuotus maisto produktus: jogurtą, kefyrą, raugintus kopūstus ir kt.
• Venkite naudoti makšties pH sutrikdančią kosmetiką – intymios higienos prausiklius, dezodorantus ir pan.
• Taisyklingai naudokite tualetinį popierių, t. y. valykite nuo makšties užpakalio link, kad bakterijos iš išangės nepatektų į makštį ir šlaplę.
• Po lytinių santykių pasišlapinkite, išgerkite stiklinę vandens.
• Įvertinkite, kiek saugios jūsų naudojamos kontraceptinės tabletės, ir prireikus jas pakeiskite. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio gaubtuvėliai ar spermicidiniais kremais sutepti prezervatyvai gali paskatinti bakterijų dauginimąsi.
• Dažniau keiskite intymios higienos priemones, tiek kasdienius įklotus (jeigu išsiskiria daug gimdos kaklelio gleivių, juos gali tekti keisti ir kelis kartus per dieną), tiek ir paketus mėnesinių metu.
• Jeigu šlapimo takų infekcijos vis kartojasi, gydytojas gali rekomenduoti ilgą laiką (pavyzdžiui, kelis mėnesius) kasdien vartoti nedidelę antibiotikų dozę.