Šlaplės uždegimas (uretitas)

New Africa | Shutterstock.com

Uretitas – šlaplės (vamzdelio, kuriuo šlapimas išteka iš šlapimo pūslės ir patenka į išorę) uždegimas. Uždegimo paveikta šlaplė sudirgsta, patinsta.

Uždegimas gali būti kelių formų: ūmus, poūmis bei lėtinis.

Šią infekciją sukelia bakterijos, grybeliai arba virusai. Dažna uretito priežastis yra lytiniu keliu plintančios ligos (LPL).

Šlaplės uždegimo priežastys

Dažnai uretitą sukelia lytiškai plintančios ligos (LPL), pavyzdžiui:

• Gonorėja;
• Chlamidinė infekcija (chlamidiozė);
• Trichomonozė;
• Lytinių organų pūslelinė (herpes).

Tačiau uretitu galima susirgti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui:

• Pasireiškusios bet kurios kitos šlapimo takų infekcijos;
• Pasireiškus Candida albicans grybelio sukeltai infekcijai;
• Dėl dirginančių medžiagų ar priemonių su jomis naudojimo (tai spermicidiniai kremai, higienos, kosmetikos priemonės ir kt.);
• Užsiimant veiklomis, kurių metu suspaudžiama šlaplė (pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, tam tikros pozos lytinės sueities metu ir kt.);
• Dėl šlaplės traumavimo, pavyzdžiui, įvedant kateterį šlapimui surinkti, kai dėl tam tikrų priežasčių neįmanoma šlapintis natūraliai;
• Vyrams – dėl varpos spaudimo, pavyzdžiui, nešiojant pernelyg aptemptas kelnaites ar kelnes, ir kt.

Šlaplės uždegimo simptomai

Šlaplės uždegimo simptomai yra panašūs, kaip ir kitų šlapimo takų infekcijų atveju:

• Skausmingas šlapinimasis;
• Dažnas šlapinimasis;
• Pojūtis, kad nepavyko visiškai ištuštinti šlapimo pūslės;
• Skausmas pilvo apačioje;
• Dubens skausmas;
• Lytinių organų perštėjimas;
• Skausmas lytinių santykių metu;
• Niežulys šlaplės gale;
• Išskyros iš šlaplės (vyrams – pūlingos arba kraujingos varpos išskyros) ir kt.

Kartais pasitaiko ir besimptomių uretito formų, o uždegimas paūmėja peršalus, stipriai pervargus arba pavartojus gausiau alkoholio.

Kas dažniausiai serga uretitu?

Rizika susirgti šlaplės uždegimu didėja šioms visuomenės grupėms:

• 15–25 m. asmenims;
• Žmonėms, turintiems daugiau nei 1 seksualinį partnerį;
• Asmenims, turintiems nesaugių lytinių santykių (kai nenaudojama barjerinė kontracepcija - prezervatyvai);
• Žmonėms, naudojantiems priemones, kurių sudėtyje gali būti gleivinę dirginančių priemonių, pavyzdžiui, kvapnūs tamponai ir įklotai, intymiosios higienos prausikliai, spermicidinės priemonės, lubrikantai ir kt.;
• Pacientams, patyrusiems šlaplės traumą. Tai gali nutikti susižalojus arba įvedus į šlaplę, pavyzdžiui, šlapimo kateterį.

Ar uretitas yra užkrečiamas?

Pats uretitas nėra priskiriamas prie užkrečiamųjų ligų, tačiau užkrečiamos jį sukeliančios infekcijos. Jeigu šlaplės uždegimą sukėlė LPL, turite ją būtinai gydyti. Taip pat gydytis būtina ir partneriui.

Jeigu šios rekomendacijos nesilaikoma, infekcija vėl gali būti lengvai perduodama. Kitaip tariant, ilgalaikio efekto gydantis tik vienam iš partnerių tikėtis neverta.

Kaip uretitas yra diagnozuojamas?

Liga diagnozuojama remiantis paciento nusiskundimais, klinikiniais požymiais, lytinių organų apžiūra ir kt.

Uždegimo rodiklius įvertinti padeda kraujo bei šlapimo tyrimai. Uretitą sukėlusią infekciją bene tiksliausiai nustatyti padeda šlapimo pasėlis.

Kartais skiriama ir kitų papildomų tyrimų.

Uretito gydymas

Dažniausiai taikomas gydymas antibiotikais, tačiau gydytojas gali rekomenduoti ir papildomų gydymo priemonių:

• Antibiotikai. Pagrindinis gydymo būdas – antibiotikais. Juos vartoti reikėtų 7–10 dienų. Labai svarbu pasijutus geriau nenutraukti antibiotikų kurso. Dažniausiai skiriami šie vaistai: azitromicinas, doksiciklinas, ofloksacinas, levofloksacinas, ceftriaksonas, cefiksimas.
• Nuskausminamieji. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti vartoti skausmą malšinančius vaistus: sergant uretitu dažniausiai neišvengiama aštraus skausmo.
• Gydymas skysčiais. Būtina gerti daugiau vandens: skysčiai ne tik padės atskiesti šlapimą, bet gali ir sumažinti skausmą.
• Gydomosios vonelės. 2–3 kartus per dieną po 10–15 min. galima pasėdėti šiltoje vonioje. Svarbu, kad procedūros metu būtų apsemti lytiniai organai.
• Kai kurių priemonių ir veiklų eliminavimas. Jei uretitą sukėlė cheminės medžiagos (pavyzdžiui, muilas ar spermicidiniai kremai), daugiau jų naudoti nerekomenduojama. Taip pat reikėtų nedėvėti aptemptų drabužių, vengti veiklų, sukeliančių lytinių organų trintį ir spaudimą, ar bent jau riboti jų trukmę.

Uretito komplikacijos

Bendrosios uretito komplikacijos:

• Šlaplės susiaurėjimas, pasunkinantis šlapinimąsi;
• Abscesas (pūlinys) šlaplėje;
• Dubens uždegiminė liga;
• Reaktyvusis artritas;
• Cistitas. Persirgus uretitu, didėja rizika susirgti šlapimo pūslės uždegimu (cistitu);
• Nevaisingumas. Sunkiais atvejais, ligos negydant, gali išsivystyti nevaisingumas, todėl uretito, kaip ir kitų šlapimo takų infekcijų, nereikėtų ignoruoti.

Uretito komplikacijos moterims. Šlaplės uždegimas gali komplikuotis ir pažeisti moterų reprodukcinę sistemą bei jos organus – gimdą, gimdos kaklelį, kiaušides, kiaušintakius, pilvaplėvę. Taip pat didėja negimdinio nėštumo rizika.

Uretito komplikacijos vyrams. Vyrams būdinga komplikacija – varpos patinimas; taip pat limfedema – patinimas, kuris atsiranda, kai limfos skystis netinkamai teka per kūną.

Prevencija: kaip išvengti uretito?

Uretito prevencijos priemonės:

• Reikėtų dėti visas pastangas siekiant apsisaugoti nuo LPL (pavyzdžiui, vengti atsitiktinių lytinių santykių);
• Vartokite bekvapes intymiajai higienai skirtas priemones, kosmetiką;
• Venkite cheminių medžiagų, galinčių sudirginti šlaplę;
• Venkite veiksnių, dėl kurių šlaplė taip pat galėtų būti intensyviau dirginama.

šlapimo takų infekcijos, šlaplės uždegimas, uretitas