Vaikas kalba per miegus

Ko gero daugelis tėvų yra pastebėję, kad jų vaikas per miegus juokiasi ar kažką neaiškaus murma. Su kuo toks elgesys galėtų būtų susijęs? Ar reikėtų dėl to nerimauti?    

Daugelis tėvų mano, kad vaiko kalbėjimas per miegus yra nenormalus reiškinys, todėl tuojau pat veda jį pas specialistą. Tačiau nereikėtų skubėti daryti klaidingų išvadų. Medicininiai tyrimai parodė, kad polinkį kalbėti per miegus turi kas dvidešimtas žmogus. Vaikų tarpe šis rodiklis gerokai didesnis.

Kalbėjimas miegant apskritai jokios žalos vaiko psichikai nedaro. Net gi atvirkščiai – padeda greičiau adaptuotis prie jį supančios aplinkos, mat vaikų nervų sistema ne tokia stabili kaip suaugusių žmonių, todėl vaikui stresą sukelti gali net menkiausios dienos metu išgyventos emocijos. Stresinę būklę sukelti gali net ir teigiami įspūdžiai. Kadangi vaiko nervų sistema dar nepilnai susiformavusi, išgyventos emocijos per miegus išsilieja  nerišliu murmėjimu.  

Dažniausiai pasitaikanti priežastis, skatinanti vaiką kalbėti per miegus – tai dienos bėgyje išgyventas stresas. Sąvoka „stresas“ šiuo atveju suprantama tik kaip stipri emocinė reakcija į kokį nors ryškų (tiek negatyvų, tiek pozityvų) reiškinį. Stresas šiuo atveju nesuteikia pagrindo nerimavimui, o tai reiškia, kad nėra reikalo kreiptis pagalbos pas gydytoją.     

Taip pat nereikėtų griebtis įvairių raminamųjų vaistų ar žolelių nuovirų. Raminantį poveikį turinčius medikamentus galima duoti tik rekomendavus gydytojui, o ir su natūraliomis žolelėmis rizikuoti nepatariame. Įprastai nerišlus murmėjimas miego metu neturi neurotiškų apraiškų, todėl gydymas nėra būtinas.  

Vis tik reikėtų peržiūrėti dienos režimą ir laikytis tam tikrų taisyklių : pasirūpinti, kad mažylis kuo dažniau būtų gryname ore, pernelyg neįsiaudrintų, nežiūrėtų televizoriaus iki vėlumos. Vaiko kambaryje reikia palaikyti optimalią temperatūrą, o patalpas nuolatos vėdinti.

Tik tuo atveju, jeigu pastebima liguista vaiko reakcija į visus dienos metu vykstančius įvykius, reikėtų kreiptis į specialistą, kuris paskirs atitinkamą gydymą. Paprastai tokiais atvejais skiriami preparatai, turintys metabolinį ar nootropinį poveikį. Šių preparatų dėka pagerėja smegenų kraujotaka. Kaip taisyklė, tai padeda normalizuoti vaiko sveiką miegą, pagerėja jo elgesys.  

Vaikų kalbėjimas miegant taip pat paaiškinamas kaip savotiška organizmo reakcija į sąmonės perėjimą iš vienos miego fazės į kitą. Besiformuojančiame organizme šis mechanizmas dar ne iki galo suderintas. Žmogaus miego fazės skirstomos į greitas ir lėtas. Jos nuolat keičia viena kitą kas 1,5 – 2 valandos.    

Mokslininkai ištyrė, kad kalbėjimas miegant sutampa su paviršutinio lėto miego faze, kurios metu, pusiau įmigęs žmogus dar reaguoja į atskirus garsinius dirgiklius. Be to, kalbama ir greitojo miego metu, kuomet žmogus intensyviai sapnuoja. Šiuo metu gali trūkčioti galūnės, o akių obuoliai greitai judėti ir t.t.

Jeigu vaikas, sumurmėjęs vos keletą žodelių, vėl įminga, pagrindo nerimauti nėra. Šiuo atveju tėvams tereikia vaikutį paglostyti, užliūliuoti jį keliais raminančiais žodeliais.

Kartais kalbėjimas miegant pasireiškia visai mažučiams kūdikėliams, vos pradėjusiems kalbėti. Tokiomis mieguistomis frazėmis mažylis lyg ir užtvirtina tai, ką sužinojo per dieną. Būtent todėl neretai naujus žodžius mažylis pirmiausia ištaria per miegus ir tik tuomet pakartoja realybėje.

Jeigu mažylio kalbinis aktyvumas pasireiškia ir garsiais šūktelėjimais, tai vertėtų susimąstyti apie galimą nervinę patologiją. Išsiaiškinti panašias problemas galima ir savarankiškai, pastebėjus tam tikrus požymius. Pavyzdžiui, jeigu kalbėdamas per miegus vaikas išprakaituoja, mato košmarus, isterikuoja ar lunatikuoja.    

Visa tai įspėja apie galimus psichinius nukrypimus, kuriuos būtina nedelsiant šalinti specialistų pagalba (psichologų, neurologų). Prieš kreipiantis į gydytoją, tėvai turi išklausinėti vaiką, kas konkrečiai jam kelia nerimą, dėl ko jis baiminasi. Tai padės tiksliai nustatyti diagnozę.      
 

Susiję straipsniai

Votys: kodėl atsiranda ir kaip gydyti?

Votis, kitaip dar vadinama furunkulu – tai plauko maišelio uždegimas, galintis pažeisti ir aplinkinius audinius.

Stomatitas – skausmingas burnos gleivinės uždegimas

Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas. Dėl jo jaučiamas diskomfortas valgant, kalbant ir atliekant kitus įprastus veiksmus.

Infekcinė mononukleozė (Epšteino-Baro virusinė infekcija)

Mononukleozė – ūmi liga, kuria dažniausiai serga jaunimas ir vaikai. Ligos protrūkių daugiausia pasitaiko rudenį ir žiemą.