Vaiko emocinis ir socialinis vystymasis: nuo 1 iki 12 mėnesių

Anna Kraynova | Shutterstock.com

Emocinis ir socialinis vaiko augimas pirmaisiais gyvenimo metais gali būti ir žavus, ir jaudinantis. Kūdikiams mezgant glaudų ryšį su tėvais, jų bendravimas tampa vis labiau asmeniškesnis ir žavesnis.

Nors jūsų kūdikis yra unikalus ir tikrai išryškės jo asmeniniai, tik jam būdingi bruožai, tačiau negalima paneigti ir bendrųjų kriterijų: kūdikiai emociškai ir socialiai auga ir pagal tam tikrus nuspėjamus modelius.

1 mėnuo

Kūdikis savo jausmus reiškia būdraudamas, išplėstomis akytėmis ir suapvalinta burna. Šiuo laikotarpiu tarp kūdikio ir tėvų mezgamas glaudus ryšys auga ryšys.

2 mėnesiai

Maždaug 2 mėnesių kūdikis „socialiai“ šypsosi. Tai tikslinga šypsena, kitaip tariant, būdas įtraukti suaugusiuosius. Maždaug iki 4 mėnesių amžiaus kūdikis ypač prisiriša prie savo tėvų. Jis greičiau nustoja verkti matydamas pažįstamus veidus, ypač tėvus. Jis it magnetas pritraukia žmones prie savęs užmegzdamas ir palaikydamas akių kontaktą, judindamas rankas ir šypsodamasis.

4–6 mėnesiai

Kūdikis tampa vis labiau socialus, itin mėgsta būti priglaustas prie tėvų ir juoktis. Jo emocijos tampa išraiškingesnės, jis net gali „flirtuoti“ su savo gydytoju ar žmonėmis kitoje patalpoje. Veido išraiškos dabar nuolat atspindi pyktį, džiaugsmą, susidomėjimą, baimę, pasibjaurėjimą ar nuostabą.

6–9 mėnesiai

Dažnai ir meiliai glaudžiamas kūdikis užmezga tvirtą ryšį su savo tėvais ir kitais jo gyvenime reikšmingais žmonėmis. Kai šis ryšys stiprėja, kūdikis išmoksta pasitikėti. Išsivysto trumpalaikė atmintis ir jis akivaizdžią pirmenybę pradeda teikti artimiesiems, o kitus atpažinti kaip svetimus. Būdamas tarp nepažįstamų žmonių, kūdikis gali rodyti baimę ir nerimą. Toks elgesys vadinamas svetimų žmonių nerimu. 

9–12 mėnesių

Šiuo metu kūdikis aiškiai mėgsta ir rodo simpatiją tam tikriems žmonėms, ir leidžia jiems tą suprasti. Kai tėvai toli, kūdikis jų ilgisi ir dažnai verkia, atsisuka, „ieško“ akimis ar kitaip stipriai reaguoja. Toks elgesys vadinamas atsiskyrimo nerimu arba atsiskyrimo protestu. Jis jau šliaužioja, taigi didėja judumas. Jei kūdikis saugiai prisirišęs prie savo tėvų, jausdamas tą ryšį, ima domėtis ir aplinka, tampa labiau suinteresuotas tyrinėti aplinkinį pasaulį.