Velykų tradicijos iš viso pasaulio

Lietuviai dar prieš Velykas pina ir šventina verbas, per Velykas margina kiaušinius, tikrina jų tvirtumą žaisdami bukynes, ridena margučius žadindami žalčius ir gyvates, Velykų rytą pasitinka bažnyčioje.

O kaip Kristaus prisikėlimą švenčia kitos tautos? Pasmalsaukime!

Velykų tradicijos Etiopijoje

Šios šalies krikščionys iki pat Velykų laikosi ganėtinai griežto pasninko, stengiasi visiškai atsisakyti visų gyvūninės kilmės produktų, nevalgo mėsos, kiaušinių, pieno produktų.

Verbų Sekmadienį tikintieji iš palmių šakų pina karūnas ir žiedus, jais puošiasi, dalyvauja šventinėje procesijoje.

Velykas etiopai pradeda švęsti jau šeštadienio vakarą. Žmonės švariai nusiprausia, apsirengia geriausius, dažniausiai baltus drabužius ir jau nuo 8 vakaro dalyvauja pamaldose, maždaug 10 valandą vakaro muzikantai pradeda groti būgnais, o šventikai meldžiasi. Pamaldos baigiasi tik 3 ryto, tuomet šeimos neskubėdamos grįžta namo, sėda prie stalo ir valgo duoną „dabo“. Laikoma didele garbe, jeigu kepalą supjausto į svečius pakviestas kunigas.

Pavalgę žmonės ilsisi, o vėliau valgo šventinius pietus, dažniausiai patiekiami raugintos tešlos blynai, ėrienos arba avienos trokinys.

Velykų tradicijos Prancūzijoje

Tikintieji Didįjį Penktadienį ir Didįjį Šeštadienį skatinami sutikti kuo tyliau ir ramiau, vengiama trankių susibūrimų, didelių kompanijų. Tomis dienomis niekuomet neskambinama bažnyčių varpais, o vaikams sakoma, kad varpai išvykę susitikti su popiežiumi.

Savo namus Velykų laikotarpiu prancūzai puošia buksmedžių šakelėmis, puokštelėmis ar iš jų nupintais vainikėliais. Šios puošmenos dažniausiai pakabinamos ant durų, siekiant šeimos narius apsaugoti nuo blogio ir į namus pasikviesti laimę bei sėkmę.

Velykų tradicijos Vokietijoje

Vokietijos kaimelio Oberammergau gyventojai turi labai seną, jau nuo 1633-ųjų tęsiamą tradiciją. Anuomet Europą kamavo siaubingos maro epidemijos, kurių metu išmirdavo ištisi kaimai. Kaimelio gyventojai meldėsi prašydami Dievo apsaugoti juos ir pažadėjo jam atsidėkoti. Dievas pasigailėjo šio kaimo ir maras jį aplenkė.

Dėkingi gyventojai kas dešimt metų, per Velykas prisimena savo pažadą ir dėkoja Dievui išpuošdami visą kaimelį bei rengdami ypatingą, visą dieną trunkantį spektaklį apie Kristaus pasiją. Į kaimelį susirenka daugybė tikinčiųjų ne tik iš apylinkių, bet ir iš viso pasaulio.

Velykų tradicijos Graikijoje

Didžiojo Penktadienio pamaldų metu graikų ortodoksų bažnyčios centre padedamas antkapis, o tikintieji į pamaldas renkasi tarsi į laidotuves, laikosi rimties.

Didįjį Šeštadienį į bažnyčią susirinkę žmonės išlieka tylūs, pamaldų metu jiems išdalinamos šventintos žvakės, kurios uždegamos vidurnaktį, kartais taip pat šaudomi fejerverkai, prasideda Velykų šventė, džiaugiamasi Kristaus prisikėlimo stebuklu.

Velykų rytą graikai pasitinka pusryčiaudami su šeima. Dažniausiai valgoma avies skrandžio sriuba, pietums kepama visa avis, skanaujamas tradicinis pyragas su migdolais ir apelsinais.

Velykų tradicijos Italijoje

Verbų sekmadienį gyventojai lankosi šventinėse pamaldose, puošiasi ir aplinką dabina alyvmedžių šakelėmis.

Per Velykas italai buriasi Šv. Petro aikštėje, kurioje klausosi popiežiaus sveikinimo, o jeigu nėra galimybių apsilankyti Vatikane, tikintieji šventinių mišių klausosi per radiją ar stebi televizoriaus ekranuose.

Velykų tradicijos Meksikoje

Didžioji savaitė Meksikoje ne ką mažesnė šventė, nei Velykos. Jos metu daugelis gyventojų atostogauja, lanko giminaičius ir draugus, stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su brangiais žmonėmis. Vyksta daug renginių, organizuojami paradai, ypač populiarūs Kristaus pasiją vaizduojantys spektakliai.

Verbų sekmadienį meksikiečiai perka arba patys susipina palmių šakas, jas papuošia žiedeliais, smulkesniais augalėliais, neša procesijoje, paprašo pašventinti, o vėliau parsineša namo ir pasikabina ant durų. Tikima, kad tai padeda atbaidyti piktas dvasias.

Velykų rytą meksikiečiai pasitinka bažnyčioje, tačiau po pamaldų namo dažniausiai neskuba, keliauja į bene kiekviename miestelyje vykstančią mugę, bendrauja su kaimynais, vaišinasi, vaikai pramogauja atrakcionuose.

Velykų tradicijos Peru

Kaip ir daugelyje Pietų Amerikos šalių Verbų sekmadienis prasideda šventine procesija, kurios metu nešama ant asiliuko jojančio Kristaus skulptūra, ji vėliau įnešama į bažnyčią.

Velykų tradicijos Potugalijoje

Didįjį penktadienį portugalai uždega didelius laužus ir juose degina iš šiaudų surištas baidykles, simbolizuojančias Jėzų išdavusį Judą.

Velykų tradicijos Ispanijoje

Ispanai uoliai laikosi daugumos Velykų tradicijų - Pelenų dieną ant kaktos piešiamas kryželis, Verbų Sekmadienį šventinamos palmių šakos. Egzistuoja ir ne tokių įprastų tradicijų - Didįjį Ketvirtadienį, jau sutemus vyrai persirengia skeletų kostiumais ir parado metu šoka „Mirties šokį“.

Daugelyje miestų ir miestelių per Velykas vyksta naktinės procesijos, kurių metu tikintieji neša dideles platformas su šventųjų skulptūromis. Pastarosios yra labai prabangios, sidabruotos arba auksuotos, papuoštos puikiausiais audiniais ir daugybe gėlių.

Velykų tradicijos Didžiojoje Britanijoje

Verbų sekmadienį britai eina į bažnyčią, kurioje gauna pašventintus, iš palmių lapų supintus kryželius.

Didįjį Ketvirtadienį karalškosios šeimos atstovai keletui susirinkusių tikinčiųjų padalina odinius kapšiukus su sidabrinėmis monetomis. Dažniausiai ši šventė vyksta Vestminsterio vienuolyne, tačiau kartais karalienė ar karalius apsilankydavo ir kitose šalies šventovėse. Seniau, karaliai ne tik dalindavo pinigėlius, bet ir plaudavo paprastų žmonių kojas, karalienė ar karalius kojas numazgodavo tiek žmonių, kiek monarchui metų. Ši tradicija išnyko maždaug prieš šimtmetį.

Didįjį Penktadienį tikintieji į bažnyčią įnešą sunkų medinį kryžių. Taip pat tikima, kad tądien reikia pasodinti petražoles ir bulves - tuomet derlius bus didelis, lydės sėkmė ir gerovė.

Didelė dalis britų margina kiaušinius, jie dažniausiai ridenami antrąją Velykų dieną, o štai pirmąją dieną labai populiarios visą bendruomenę sutraukiančios sporto varžybos, lauko žaidimai.