Vėlyvoji motinystė ir tėvystė: privalumai ir iššūkiai
Motinystė (tėvystė) atidedama dėl pačių įvairiausių priežasčių: neturint gyvenimo partnerio, su kuriuo būtų galima sukurti šeimą, dėl mokslų, karjeros, prastos finansinės padėties ir daugelio kitų priežasčių.
Tačiau šeimos planavimą atidedant vėlesniam laikui reikėtų turėti omenyje, kad moterims nuo 35–40 m. pastoti gali būti sunkiau, nes senstant mažėja kiaušinėlių kiekis ir prastėja jų kokybė, didėja genetinių ligų ir sveikatos problemų rizika. Vyresnėms nei 35 m. moterims reikėtų apsilankyti pas gydytoją genetiką. Vyrų, sulaukusių 35 m., reprodukcinė sveikata taip pat po truputį pradeda prastėti, o vyresniems nei 42 m. būsimiesiems tėčiams taip pat rekomenduojama genetiko konsultacija.
Daugiau apie galimybes pastoti vyresniame amžiuje, nėščiųjų priežiūrą ir rizikas:
Tačiau vėlyva tėvystė turi ir daug privalumų, ypač turint omenyje emocinę būseną ir socialinį statusą. Taigi ką svarbu apsvarstyti į penktą dešimtį įkopusioms šeimoms, nusprendusioms susilaukti vaikų?
Vyresnio amžiaus tėvų emocinė būsena
- Vyresnio amžiaus tėvai jau žino, ko tikėtis iš tėvystės, todėl yra brandesni, ramesni, tolerantiškesni, taikantys nuoseklesnius ir pozityvesnius auklėjimo metodus (pavyzdžiui, brandesnio amžiaus tėvai rečiau taiko fizines bausmes), mažiau reaguoja į įvairias smulkmenas ir vaiko išdaigas. Dažnai tai lemia ir didesnį emocinį vaiko stabilumą.
- Viename Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime buvo įrodyta, kad vyresnių mamų vaikai rečiau susižaloja, patiria mažiau socialinių-emocinių problemų. Manoma, taip yra dėl to, kad vyresnės mamos geba geriau susidoroti su stresu, turi daugiau patirties, randa įvairesnių būdų pasinaudoti joms siūloma parama ir pagalba.
- Vyresnės mamos labiau savimi pasitiki, yra sukaupusios daugiau gyvenimiškos patirties, todėl rečiau pasiduoda aplinkinių įtakai.
- Vyresnių žmonių santykiai yra stabilesni, kyla mažiau pykčių ir nesutarimų, todėl mažesnė tikimybė, kad šeima iširs ir vaikas augs tik su vienu iš tėvų.
- Labai dažnai minima, kad vyresnio amžiaus tėvai jau yra „išsilakstę“, todėl jiems nekyla sunkumų triukšmingą vakarėlį iškeisti į buvimą su šeima.
Vėlyvojo nėštumo ir vėlyvosios tėvystės privalumai
Daugiau dėmesio šeimai nei finansinei gerovei. Daugelis vyresnio amžiaus tėvų yra pasiekę finansinę gerovę, jiems nebereikia „plėšytis“ studijuojant, dirbant keliuose darbuose. Moterys, kurios gimdo vėliau, dažnai jau būna baigusios mokslus ir įsitvirtinusios darbe, padariusios puikią karjerą, todėl kai pagaliau nusprendžia susilaukti vaikų, geba labiau susitelkti į šeimos poreikius, visiškai atsiduoda motinystei, tad kūdikiui gali skirti visą savo dėmesį.
Didesnis dėmesys sveikatai. Dažnai diskutuojama apie vyresnio amžiaus nėščiųjų sveikatą ir su tuo susijusias rizikas, bet, kita vertus, vyresnės moterys dar prieš pastodamos dažnai atidžiau rūpinasi savo sveikata – kokybiškiau maitinasi, sportuoja, daugiau ilsisi, daugiau dėmesio skiria esamų sveikatos problemų prevencijai, todėl dažnai įvairių rizikų tikimybė sumažėja iki minimalios.
Vėlyva motinystė (tėvystė) gali būti puikus būdas išvengti vidurio amžiaus krizės. Nors vidurio amžiaus krizė niekada nebuvo laikoma oficialia diagnoze, teigiama, kad ji pasireiškia 37–50 m. sulaukusiems žmonėms, ypač vyrams. Turintys mažą vaiką tėvai tiesiog neturi laiko ieškoti gyvenimo prasmės ir ištikus vidurio amžiaus krizei rečiau randa abejotinų pomėgių (pavyzdžiui, įsigyja brangų sportinį automobilį).
Vėlyvosios tėvystės iššūkiai
Didesnė rizika nespėti užauginti vaiko ar išleisti jo į gyvenimą. Nemažai potencialių (esamų) vyresnio amžiaus tėvų kelia retorinius klausimus, ar jie tikrai spės užauginti vaiką, ar spės sušokti jauniausiojo vaiko vestuvėse, ar finansiškai bus pajėgūs išleisti jį į mokslus ir pan. (pavyzdžiui, susilaukus vaiko apie 45 m., jam pradėjus studijuoti tėvai jau gali būti pensinio amžiaus). Kita vertus, šiuo metu tėvai turi kaip niekada daug galimybių taupyti vaiko ateičiai (mokslams, pradiniam būsto įnašui ir t. t.) jau nuo pat gimimo, tad finansinis aspektas neturėtų gąsdinti. Be to, nėra jokių garantijų, kad vaiką bent iki pilnametystės spės užauginti ir jaunesnio amžiaus tėvai.
Didesnės kartų konflikto galimybės. Daugelis tėvų baiminasi nesusikalbėti su savo vaikais, nes, esą, kuo didesnis atotrūkis tarp kartų, tuo sudėtingiau bendrauti. Kita vertus, ne viską lemia amžius, o jei šeimoje auga vyresnių vaikų, jie gali būti puikūs tarpininkai tarp vyresniame amžiuje jaunėlio susilaukusių tėvų ir pagranduko.
Perdėta globa. Gana nemažai šaltinių aprašoma, kad vyresnio amžiaus mamos perdėtai rūpinasi vaikais, yra linkusios varžyti jų laisvę, stengiasi už juos priimti sprendimus ir kt. Tačiau tai veikiau priklauso ne nuo amžiaus, bet nuo asmenybės tipo.
Vaikas gali turėti mažiau galimybių pasidžiaugti senelių dėmesiu. Jeigu jaunėlio susilauksite būdami apie 45 metų, tikėtina, tuo metu vaiko seneliams bus apie 70 m., tad jie tiesiog gali nebeturėti sveikatos ir galimybių prižiūrėti jaunėlio.