Primaitinimas nuo 4 ar nuo 6 mėnesių? Naujausios rekomendacijos! (1253)

Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo pranešimų, kad primaitinimo rekomendacijos vėl pasikeitė. Teigiama, kad grįžtama prie rekomendacijos primaitinimą pradėti nuo 4, o ne nuo 6 mėnesių amžiaus.

Tokia informacija nėra tiksli, ji neatitinka nei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, nei to, kas išdėstyta Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos bendrijos mitybos komiteto (European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition (ESPGHAN) Committee on Nutrition) paskelbtame dokumente, kuriuo vadovaujamasi pastaruoju metu.

Kada pradėti kūdikio primaitinimą?

ESPGHAN, peržvelgusi pastaraisiais metais atliktus tyrimus, pateikia tokią rekomendaciją sveikiems išnešiotais gimusiems kūdikiams:

• trumpiausias rekomenduojamas išskirtinai žindymo periodas yra pirmi 4 gyvenimo mėnesiai (17 savaičių, iki 5 mėnesio pradžios);
• siekiamybė būtų išskirtinai žindyti kūdikį (ar išlaikyti žindymą pagrindiniu maisto šaltiniu) apytiksliai 6 pirmus mėnesius (26 savaites, iki 7 mėnesio pradžios);
• primaitinimas „kietu“ maistu (išskyrus motinos pieną ir/arba pieno mišinį) neturi būti pradėtas iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai ir atidėtas vėliau, nei jam sukaks 6 mėnesiai.
• pradėjus primaitinimą žindymas (maitinimas pieno mišiniu) turi būti tęsiamas.

Kitaip tariant, papildomas maistas gali būti į kūdikio mitybą įvestas jau nuo 4 pilnų mėnesių amžiaus, primaitinimą pradedant tuomet, kai kūdikis jam yra pasirengęs, bet ne vėliau kaip 6 mėnesių amžiaus.

Tuo atveju, kai primaitinimas pradedamas anksčiau nei kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, kūdikio mityboje mamos pienas (arba pieno mišinys) turi išlikti pagrindiniu maisto šaltiniu, t.y. dažnas žindymas turi būti tęsiamas, o kiti produktai yra skirti labiau susipažinimui, ragavimui.

Požymiai, kad kūdikį laikas pradėti primaitinti

Kiekvienas kūdikis yra unikalus, tad tinkamas laikas pradėti primaitinimą gali ateiti kiek anksčiau ar vėliau, todėl kiekvienu atveju reiktų spręsti individualiai.

Gastroenterologų nuomone, apytiksliai nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikių virškinimo sistema būna pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti nedidelius kiekius „kieto“ maisto. Be kita ko, gaudama tokio maisto virškinimo sistema skatinama toliau bręsti ir ruoštis kitokiam maistui.

Tačiau jaunesni nei 4 mėn. kūdikiai retai kada turi reikiamus įgūdžius ir refleksus, kad galėtų „sukramtyti“ ir liežuviu nukreipti maistą į ryklę, šie įgūdžiai paprastai atsiranda tarp 4-6 mėnesių amžiaus.

Todėl kiekvienu atveju reiktų stebėti į vaiko siunčiamus signalus – tik jie gali padėti parinkti optimalią primaitinimo pradžią konkrečiam vaikui.

Štai požymiai, rodantys, kad vaikas jau gali pradėti ragauti kieto maisto:

• Kūdikio svoris nuo gimimo padvigubėjo.
• Dingo liežuvio stūmimo refleksas (kūdikis liežuviu neišstumia iš burnos maisto).
• Kūdikis domisi „suaugusiųjų“ maistu ir siekia jo paragauti.
• Net ir maitinamas 8-10 kartų per dieną atrodo alkanas.
• Kūdikis pradeda imituoti kramtymą (atrodo, lyg ką kramtytų).
• Kūdikiui pradėjo dygti dantukai.
• Kūdikis geba sėdėti tiesiai ir tvirtai laiko galvą.

Optimalus amžius pradėti primaitinimą

Nors yra atlikta įvairių tyrimų ir stebėjimų, dauguma tų tyrimų nėra pakankamai išsamūs, apima nedideles specifines demografines grupes, retai kada kompleksiškai analizuoja visus faktorius, tad jų pagrindu specialistai tvirtų ir vienareikšmiškų išvadų padaryti negali.

Tas pats pasakytina ir apie atskirų produktų įvedimą: daugeliu atveju nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad produkto įvedimas nuo tam tikro mėnesio yra labiau naudingas nei mėnesiu anksčiau ar vėliau.

Apibendrinami, ESPHAN konstatuoja, kad optimalus primaitinimo pradžios laikas priklauso nuo konkretaus vaiko ir turėtų patekti tarp 17 ir 26 gyvenimo savaitės (nuo 5 mėnesio pradžios iki 6 mėnesio pabaigos), daugumą pagrindinių, įprastų regionui produktų kūdikis turi būti išragavęs iki 10-12 mėnesių amžiaus.

Kodėl pradėjus primaitinimą svarbu tęsti žindymą:

• Teigiama įtaka raidai. Dažnu atveju primaitinimo derinimas su dominuojančiu žindymu turėjo teigiamos įtakos kūdikio raidai bent jau trumpuoju laikotarpiu, lyginant su pieno mišiniais ar mityba, kurioje vyravo „kietas“ maistas (ypač jei „pieno“ šaltinis buvo pieno mišinukai ar karvės pienas).
• Teigiama įtaka intelektui. Vieno iš tyrimų nustatyta, kad žindomi kūdikiai, kurie buvo primaitinami namuose ruoštu, geros kokybės maistu, vėliau turėjo šiek tiek aukštesnį intelekto koeficientą, nei vaikai, kuriems dažnai būdavo duodami sausainiai, saldumynai, saldinti gazuoti gėrimai.
• Įvairios infekcijos.  Motinos pienas yra svarbus kūdikio imuninei sistemai: su motinos pienu kūdikis gauna papildomą apsaugą nuo patogenų, todėl anksti pradėti primaitinti vaikai lengviau pasigauna infekcijas. Keletas tyrimų parodė, kad išskirtinai žindomi kūdikiai rečiau serga žarnyno ir viršutinių takų infekcijomis. Be to, pastebėta koreliacija, kad kuo didesnė „kieto“ maisto dalis, tuo didesnė rizika, ypač jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu.

Atvejai, kuomet vertą primaitinimo pradžią šiek tiek paankstinti:

• Geležies trūkumas. Išskirtinai žindomiems kūdikiams gali trūkti geležies, tačiau pabrėžiama, kad ankstyvas primaitinimas nėra vienintelis būdas užtikrinti pakankamas geležies atsargas iki 6 mėnesių amžiaus (kiti būdai: atidėtas virkštelės užspaudimas, maisto papildai).
• Alergijų rizika. Nors vieni tyrimai rodo, kad alergizuojančių produktų įvedimas iki 3-4 mėn. didina alergijų riziką, net keletas tyrimų parodė, kad vėlai įvedant tokius produktus, alergijų rizika nemažėja. Pavyzdžiui, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ankstyvas primaitinimas dažniausiai alergiją sukeliančiais maisto produktais (pienu, žemės riešutais, sezamų sėklomis, žuvimi, kiaušiniais, kviečiais) gali sumažinti alergijos maisto produktams vyresniame amžiuje riziką, su sąlyga, kad vaikas kiekvieną savaitę suvartos pakankamą minėtų produktų kiekį (kas gali būti sudėtinga užduotis, jei kūdikis išstumia maistą iš burnos, negeba jo praryti). Svarbu pabrėžti, kad atliekant tyrimą 96% visų jame dalyvavusių kūdikių (tiek pradėtų primaitinti anksti, tiek ir buvusių kontrolinėje grupėje, pradėtų primaitinti 6 mėn. amžiaus) buvo žindomi iki 6 mėn. amžiaus, 50% šių kūdikių tebebuvo žindomi sulaukę 1 metų amžiaus. Nėra žinoma, ar šios išvados gali būti pritaikytos pieno mišiniu maitinamiems ar trumpiau žindomiems kūdikiams.

Primaitinimas žindant ir maitinant pieno mišiniu

Svarbu pažymėti, kad dauguma PSO rekomendacijų – taip pat ir pradėti primaitinimą kūdikiui sulaukus 6 mėnesių – yra pritaikytos išimtinai žindomiems kūdikiams.

Atsižvelgiant į tai, kad pieno mišiniai neturi visų motinos pienui būdingų savybių (įskaitant ir poveikio imuninei sistemai), yra nuomonių, kad siekiant kompensuoti mišinukų trūkumus, mišinuku maitinamų kūdikių primaitinimą verta pradėti šiek tiek anksčiau. Tiesa, ši nuomonė yra labiau teorinė, ją patvirtinančių tyrimų nėra atlikta.

Taip pat manoma, kad žindomų ir maitinamų pieno mišiniu kūdikių primaitinimo meniu turėtų šiek tiek skirtis, nes skiriasi maistinė pieno mišinio ir mamos pieno sudėtis.

Primaitinimo būdai

Kūdikis pakankamai greitai, per apytiksliai pusmetį, pereina nuo maisto ragavimo prie patiekalų nuo bendro šeimos stalo valgymo.

Nors išsivysčiusiose šalyse kūdikiai dažnai pradedami primaitinti tyrelėmis (skystokos konsistencijos trintu maistu), pastaruoju metu populiarėja ir kūdikio primaitinimo gabaliukais metodas (baby-led-weaning).

Kad ir kokį būdą pasirinktumėte, svarbu prisiminti, kad maitinimas tyrelėmis ar iki vientisos masės sutrintomis košėmis neturi užsitęsti per ilgai, kitaip atsiranda rizikos, kad vaikas patirs mitybos problemų, kurių didžiausia – išrankumas maistui vyresniame amžiuje.

Kitos primaitinimo rekomendacijos

Be primaitinimo pradžios rekomendacijų, ESPGHAN Mitybos komitetas taip pat pateikia tokias rekomendacijas:

• Maisto įvairovė. Kūdikiai turi gauti įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų, įskaitant ir žalialapių kartoko skonio salotų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi – tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto. Tyrimai rodo, kad skoniui „pamėgti“ reikia net 8-10 paragavimų (išimtis yra tik saldūs ir sūrūs skoniai).
• Karvės pienas. Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn. amžiaus, taip pat ir dėl to, kad trukdo pasisavinti vystymuisi būtiną geležį.
• Riebalai. Antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Jei riebalų per mažai, kūdikis gali jaustis nuolat alkanas, net jei valgo daug. Jei riebalų per daug, kūdikis jaučiasi sotus ir jo maisto įvairovė gali būti per maža.
• Alergenų turintis maistas. Alergenų turintis maistas į mitybą gali būti įtrauktas nuo 4 mėn. (t.y. 5 mėnesio pradžios) vaikams, turintiems polinkį į alergiją, stebint specialistams žemės riešutai turi būti įvesti tarp 4 ir 11 mėn.
• Gliutenas. Gliuteno turintys produktai (kviečiai, rugiai, miežiai ir iš jų gaminamos kruopos) gali būti įvesti bet kada tarp 4-12 mėn., tačiau neturi būti naudojami dideliais kiekiais, ypač pirmosiomis ragavimo savaitėmis (optimalus gliuteno turinčių produktų kiekis nenustatytas).
• Cukrus ir druska. Į maistą neturi būti dedama druskos ir cukraus, turi būti vengiama duoti vaikui vaisių sulčių ir saldintų gėrimų (taip pat ir dėl dantų sveikatos).
• Geležis. Kūdikiai turi gauti geležies turinčių maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos). Geležies gali trūkti ilgiau išskirtinai žindomiems kūdikiams.
• Vegetariška ir veganiška mityba. Vegetariška, veganiška mityba kūdikiams nujunkymo periodu nerekomenduojama, o ją pasirinkus yra būtina specialistų priežiūra, nes yra rizika, kad gali pritrūkti kūdikio vystymuisi, taip pat ir nervų sistemos, gali pritrūkti svarbių vitaminų ir mikroelemetų.
• Požiūris į maistą. Tėvai turi būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti. Sveikos mitybos įgūdžių formavimui labai svarbus tėvų pavyzdys, jų valgomas maistas.