Kaip išmokyti vaiką naudotis puoduku?

Sauskelnės – patikimi ir ištikimi kūdikių draugai nuo pat gimimo, puoduko era išaušta tada, kai mažylis išmoksta pats tvirtai sėdėti, naudotis tualetu paprastai vaikas išmokomas kai sulaukia 2-3-ejų metų. Tačiau kada jis į šį mažą kambarėlį galės eiti vienas, be pagalbininkų – labai individualu.

Vieni vaikai jau sulaukę 3-ejų ten visai neblogai susitvarko, o kitus net ir į mokyklos suolą atsisėdusius mamos vis dar pakotroliuoja – bent kartkartėmis pagelbsti užsisegti kelnes ar tinkamai nusivalyti.

Vaikas pasirengęs į tualetą eiti pats, kai:

• Puikiai kontroliuoja šlapimo ir tuštinimosi procesus ir pats neparagintas jaučia bei pasako, kada jam reikia į tualetą.

• Reiškia norą būti savarankišku, džiaugiasi galėdamas vis daugiau „apsitarnauti“ pats.

• Yra pakankamai aukštas, kad galėtų pasiekti unitazą, prie jo atsistoti, ant jo atsisėsti.

• Be niekieno pagalbos gali nusiauti ir apsiauti kelnes, t.y. atsisegti ir užsisegti užtrauktuką, sagas, diržą ir pan.

• Žino, kad pasinaudojus tualetu būtina nusiplauti rankas ir moka tai taisyklingai padaryti – t.y. ne tik pakišti po vandeniu, bet ir gerai išsimuiluoti, nusiplauti, nusišluostyti.

Kaip galite jam padėti?

• Visų pirma mokykite vaiką patį nusirengti ir apsirengti rūbelius. Jei nupirkote jam naujas kelnes, sijonėlį, diržą su įmantresniu užsegimu ar detalėmis, kurios sėdantis ant unitazo gali kur nors užsikabinti, įkristi, nutrūkti – būtinai pamokykite atskirai, kaip jas atsegti, užsegti, prilaikyti.

• Tualetinį popierių, muilą, rankšluosčius laikykite taip, kad jūsų vaikas juos nesunkiai pasiektų niekur nepasilipdamas – priešingu atveju kils pernelyg didelė pagunda patinginiauti ir praleisti tam tikrus „procedūros“ etapus.

• Jei vaikas vis dar nepasiekia kriauklės – tualete pastatykite ir nuolat ten laikykite mažą pakylą pasilypėjimui.

• Jei auginate mergaitę, būtinai išmokykite, ją taisyklingai valytis – judesiu nuo lytinių organų link užpakaliuko, o ne atvirkščiai.

• Nesureikšminkite, jei kartais tokio amžiaus vaikui atsitinka šlapia „nelaimė“ ir jis nespėja nubėgti iki tualeto – nuraminkite, paguoskite ir paaiškinkite, jog tai nieko baisaus. Pasistenkite, kad vyresnieji broliai ar seserys apie tai nesužinotų, o jei sužinos – pasirūpinkite, kad šiems nekiltų pagunda pasišaipyti ar nediskretiškai pajuokauti.

• Net ir jei esate tikra, kad vaikas jau puikiai susitvarko tualete pats, vis kartkartėmis pasiteiraukite, ar tikrai nusiplovė rankas. Šis įgūdis yra toks pat reikšmingas, kaip ir dantų valymasis ryte ir vakare – tad kol jis „įaugs į kraują“, kaip įmanydama pakontroliuokite.

 

Svarbu atkreipti dėmesį

Kol vaiko tualeto reikalais rūpinasi mama, laiku pastebėti nerimą keliančius signalus nėra sudėtinga: apie kūdikių mamas, kurios gali po keletą valandų plepėti savo mažylių tuštinimosi ir šlapinimosi temomis, net anekdotai kuriami. Taigi pro jų akis vargu ar praslystų suretėjęs ar padažnėjęs tuštinimasis, pradėjęs trikti šlapinimosi procesas.

Tačiau kai vaikas tampa savarankišku tualeto lankytoju, kyla grėsmė, kad kai kurie sveikatos sutrikimai nebus pastebėti laiku.

Kad taip nenutiktų, savo ūgtelėjusią atžalą perspėkite jus informuoti jei:

• Šlapinimasis padažnėja, šlapinantis jaučiama įtampa, deginimas, skausmas. Tai gali reikšti, kad prasidėjo šlapimo takų infekcija.

• Šlapimas tapo drumstas arba rausvas, atsirado išbėrimų lytinių organų srityje – tai rimti signalai, raginantys kreiptis į gydytoją.

• Kelnaitės vis sudrėksta, nors vaikas reguliariai naudojasi tualetu.

• Tuštinasi rečiau nei 3 kartus per savaitę arba tuštinantis jaučiamas sunkumas, skausmas, su išmatomis pasirodo kraujo.

Parengė Laura Barzdaitienė

Agentūros „Gamma“ nuotr.