Kaip užtikrinti saugaus prieraišumo formavimąsi?

karnavalfoto | Shutterstock.com

Saugus prieraišumas tai ilgalaikis ir kūdikio tolesnei raidai svarbus ryšys tarp kūdikio ir suaugusiųjų. Ką reikėtų daryti tėvams, kad susiformuotų saugus prieraišumas?

Saugaus prieraišumo susiformavimas: pagrindinės taisyklės

Saugus prieraišumas yra paremtas nuolatiniu kūdikio poreikių patenkinimu ir šiltų santykių su juo kūrimu nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų.

• Kūdikiu (ypač iki 6 mėnesių amžiaus) turėtų daugiausiai rūpintis vienas žmogus. Saugaus prieraišumo formavimąsis tradiciškai siejamas su motinos ir kūdikio ryšiu, tačiau saugų prieraišumą užtikrina bet kokio, bet visada to paties suaugusiojo nuolatinė, dėmesinga globa, kūdikio fizinių ir emocinių poreikių patenkinimas.
• Kūdikio poreikiai turėtų būti patenkinami besąlygiškai. Kūdikis (ypač iki 6 mėnesių amžiaus) turėtų būti žindomas/ maitinamas, migdomas, raminamas, myluojamas, prausiamas ir kt. pagal jo poreikį. Griežtos, ne kūdikio poreikiais, bet suaugusiojo gyvenimo ritmu paremtos dienotvarkės įvedimas jaunesniam nei 6 mėnesių amžiaus kūdikiui yra ydingas.
• Kūdikiui reikalingas švelnumas ir fizinis kontaktas. Saugų prieraišumą lemia ne tik fiziologinių poreikių (alkio, higienos, sveikatos ir pan.) patenkinimas, bet ir emocinis ryšys. Kūdikis turi girdėti juo besirūpinančio žmogaus balsą, jausti prisilietimus, matyti šypseną.
• Bendravimas su kūdikiu turi būti abipusis. Rūpinantis ir bendraujant su kūdikiu svarbu neužimti vien dominuojančios pozicijos, t.y. reikia priimti kūdikio rodomą iniciatyvą. Pavyzdžiui, žaisti su žaislu, kurį pasirinko vaikas, o ne primygtinai siūlyti kitą ar leisti kūdikiui ilgiau patyrinėti jį sudominusį objektą, o ne nunešti į kitą vietą ir pan.
• Išsiskyrimas turi būti sąmoningas. Išeinant svarbu atsisveikinti, vyresniam vaikui paaiškinti, kada grįšite, o grįžus - džiugiai pasisveikinti, apsikabinti ir pan. Vaikas turi suprasti, kad nepatenkinate jo poreikių ne todėl, kad nenorite, o todėl, kad dabar jūsų nėra šalia ir šiuo metu jį prižiūri kitas patikimas suaugęs žmogus.
• Kūdikis turi būti skatinamas pažinti pasaulį. Saugiai prisirišę vaikai į aplinką žvelgia pozityviai, nori tyrinėti ir pažinti. Tėvai turėtų įgalinti vaikus elgtis savarankiškai, tačiau visuomet būti netoliese (tiek fiziškai, tiek emociškai) bei pagirti vaiką, pasidžiaugti jo pastangomis, atradimais ar paguosti nusivylus.
• Kūdikį raminti reikia nepersistengiant. Saugus prieraišumas - kūdikio, o vėliau ir vaiko savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, drąsos tyrinėti pasaulį garantas. Tyrimai rodo, kad ypatingas dėmesingumas, baikštus ir perdėtas reagavimas į kiekvieną kūdikio skleidžiamą garselį ir judesį trukdo formuotis saugaus prieraišumo jausmui.

Žindymas, nešiojimas, miegas kartu ir kt. savaime neužtikrina saugaus prieraišumo

Kartais teigiama, kad saugų prieraišumą lemia specifinis tėvų elgesys, pavyzdžiui, žindymas, nešiojimas, miegas drauge su vaiku vienoje lovoje ir kt.

Nereikėtų absoliutinti. Vis daugiau psichologų sutinka, kad prieraišaus jausmo kūrimas turėtų remtis ne konkrečiais veiksmais, o tėvų įsitraukimu ir atsidavimu, kad ir ką jie bedarytų.

Pavyzdžiui, žindymo ir motinos pieno nauda kūdikiui yra neabejotina, tačiau, jeigu motina nežindo, tai nereiškia, kad tarpusavio ryšys nukentės, o kūdikis neturės saugaus prieraišumo jausmo. Buteliuku dėmesingai (t.y. švelniai kalbinant, paglostant, atkreipiant dėmesį į kūdikio siunčiamus signalus ir t.t.) maitinamas kūdikis jausis saugiau, nei „mechaniškai“ (t.y. visai neskiriant dėmesio papildomam bendravimui) žindomas.

Analogiškai, dažnai teigiama, kad kūdikio nešiojimas arčiau kūno, t.y. nešynėje ar vaikjuostėje, užtikrina saugaus prieraišumo susiformavimą. Kūdikio fizinis buvimas arti tėvų savaime neužtikrina saugaus prieraišumo jausmo. Jį lemia bendravimas, švelnumas, atsiliepimas į kūdikio emocinius ir fizinius poreikius, o tą galima padaryti tiek kūdikiui „kybant“ ant krūtinės ar nugaros, tiek ir gulint vežime.

Paprasčiau kalbant, ne tiek svarbu, ką mes darome, bet kaip stipriai ir kokybiškai įsitraukiame į rūpestį bei buvimą su kūdikiu.