Kūdikis vemia: ar tai rimta?

Dažniausiai kūdikiai vemia ne dėl rimtų ligų. Paprastai kūdikio vėmimas yra trumpalaikis ir baigiasi po kelių valandų. Visgi neįprastas ar nuolatinis vėmimas gali reikšti rimtą problemą, net sukelti dehidrataciją, o tai gali būti ypač didelė sveikatos bėda. Negydoma dehidracija gali net kelti grėsmę gyvybei.

Svarbu atskirti kūdikio vėmimą nuo atpylimo. Kūdikis atpila dažniausiai netrukus po maitinimo, atpiltas turinys paprastai – pieniško baltumo, su burbuliukais.

Kūdikio vėmimo priežastys

Kūdikių gastroezofaginis refliuksas

Jei per pirmuosius kelis mėnesius kūdikis daug vemia ir nėra jokių kitų simptomų, gali būti, kad jį vargina kūdikių gastroezofaginis refliuksas (GERL).

Kūdikio refliuksas atsiranda, kai raumenys, vedantys į skrandį, yra per daug atsipalaidavę, todėl maistas keliauja atgal į stemplę.

Dažnai kūdikio skrandžio raumenims sustiprėjus šis refliuksas dingsta savaime.

Norėdami padėti kūdikiui palengvinti GERL simptomus, pabandykite:

• pieną ar mišinį patirštinkite nedideliu kiekiu kūdikių košės (jei, pasitarus, rekomenduoja gydytojas);
• maitinkite kūdikį mažais kiekiais ir dažnai, venkite permaitinimo;
• reguliariai atrūginkite kūdikį;
• pamaitinusi, priglauskite kūdikį prie savęs vertikalioje padėtyje.

Gastroenteritas

Gastroenteritas – dažnai pasitaikanti mažų vaikų liga. Gastroenteritą dažniausiai sukelia į skrandį patekę kenksmingi mikroorganizmai.

Kūdikiai tyrinėja daiktus dėdami juos į burną, o tai reiškia virusams atvirą kelią į organizmą. Kūdikiai taip pat gali susirgti gastroenteritu vartodami maistą, kuriame yra kenksmingų bakterijų – taip pat, kaip ir suaugusieji.

Kūdikis gali vemti tol, kol kūnas atsikratys žalingų nuodų. Paprastai vėmimas liaujasi po kelių valandų. Tačiau kol kūdikis pasveiks, gali praeiti kelios dienos. Po besitęsusio kūdikio vėmimo stebėkite, ar nėra dehidratacijos požymių.

Alergija maistui

Alergija maistui atsiranda, kai imuninė sistema tam tikrus maisto produktus klaidingai laiko grėsme organizmui.

Atpratinant kūdikį nuo motinos pieno ar mišinių, svarbu pamažu pradėti įvesti naujus maisto produktus: tik taip, tikėtina, nustatysite, ar kūdikis nealergiškas tokiems maisto produktams kaip pienas, soja, glitimas, riešutai ar žuvis.

Dažniausi alergijos maistui simptomai:

• niežtintis bėrimas;
• veido patinimas;
• niežėjimas burnos, gerklės ar ausų vidinėje dalyje;
• vėmimas.

Alergija maistui skiriasi sunkumu – nuo lengvos iki labai sunkios. Sunkiausia reakcija yra anafilaksija.

Anafilaksija sergančiam kūdikiui bus sunku tinkamai kvėpuoti, jis gali tapti mieguistas arba net netekti sąmonės. Pastebėjus tokius simptomus iškart reikia skambinti 112.

Įgimta hipertrofinė prievarčio stenozė

Įgimta hipertrofinė prievarčio stenozė pasitaiko retai (dažniausiai kūdikiai jau gimsta ja sirgdami). Gydytojai ją paprastai diagnozuoja per kelias savaites nuo gimimo.

Tai naujagimių ir pirmųjų mėnesių kūdikių liga, kai hipertrofavęs prievarčio sienelės raumeninis sluoksnis siaurina prievarčio kanalą ir neleidžia maistui iš skrandžio patekti į dvylikapirštę žarną.

Ši liga gali sukelti vėmimą, dehidraciją, gali pradėti kristi svoris. Sergantis kūdikis visada gali atrodyti alkanas, nes negali tinkamai suvirškinti maisto. Taip pat jis stipriai vems, rečiau šlapinsis ir mažiau tuštinsis. Tokiam kūdikiui reikės operacijos.

Jei kūdikis smarkiai vemia daugiau kaip 12 valandų, privalu vežti jį pas gydytoją.

Meningitas

Meningitas gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniausiai jis pasireiškia tarp kūdikystės ir ankstyvosios pilnametystės. Tai yra apsauginių dangalų, kurie supa smegenis ir stuburo smegenis, infekcija.

Meningitas greitai vystosi ir gali sukelti gyvybei pavojingą kraujo užkrėtimą, septicemiją ar smegenų pažeidimus.

Vėmimas paprastai yra vienas pirmųjų meningito simptomų, tačiau jį lydi:

• karščiavimas – temperatūra aukštesnė nei 37,5 °C;
• stiprus galvos skausmas;
• galūnių skausmas.

Kūdikis nepasakys, kad jam kažką skauda, todėl stebėkite jo elgesį. Pavyzdžiui, kūdikis, kuriam skauda galvą, gali pradėti liesti ją dažniau nei įprastai.

Kiti simptomai paprastai atsiranda vėliau:

• dėmėtas bėrimas, kuris nedingsta, kai ant jo prispaudžiama stiklinė;
• sustingęs kaklas;
• vengiama ryškesnės šviesos;
• mieguistumas ar nereagavimas.

Pasitikėkite savo instinktais ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad vaikas serga meningitu. Bėrimas pasireiškia ne visada, todėl nelaukite, kol kūdikį išbers prieš kreipdamiesi pagalbos.

Žarnų invaginacija

Žarnų invaginacija – negalavimas, kai vienas žarnos segmentas patenka į kitą. Dažniausiai tokiu atveju plonoji žarna įlenda į storąją. Žarnų invaginacija paprastai būdinga kūdikiams ir vaikams nuo 3 iki 36 mėnesių ir pasireiškia maždaug 1 iš 1 200 vaikų. Liga dažniau pasireiškia berniukams.

Dažniausi simptomai:

• stiprus, mėšlungiškas skausmas, atsirandantis ir praeinantis;
• mieguistumas;
• pykinimas;
• vėmimas;
• kraujavimas iš tiesiosios žarnos (raudonos, želė konsistencijos išmatos).

Jei kūdikiui skauda pilvuką, jis paprastai spaudžia kojas prie krūtinės ir patiria didelį nerimą. Kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.

Kaip užtikrinti pakankamą skysčių kiekį vemiančiam kūdikiui?

Išimtinai žindomam ir kietu maistu dar neprimaitinamam kūdikiui iki 6 mėn. jokių papildomų skysčių duoti nereikia.

Motinos piene yra net 87-88% vandens, tad kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus gauna pakankamai skysčių, jeigu jie žindomi pagal poreikį. Žinoma, kūdikiui susirgus skysčių poreikis stipriai padidėja, todėl jam reikia kuo dažniau pasiūlyti krūtį, leisti žįsti taip ilgai ir tiek kartų, kiek jis nori.

Mišiniu maitinamą kūdikį reikėtų maitinti taip, kaip įprasta, tačiau pravartu papildomai pasiūlyti vandens. Galima pabandyti maitinti mišiniu be laktozės.

Kietu maistu primaitinamam kūdikiui svarbu nuolat siūlyti vandens, paraginti gerti dažnai, po truputį.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Turėtumėte susisiekti su savo gydytoju, jei kūdikis:

• po maitinimo stipriai vemia;
• 8 valandas negali išlaikyti skysčių;
• nuolat vemia 12 ar daugiau valandų;
• pastebimi dehidratacijos požymiai: kūdikis vangus, mieguistas, retai šlapinasi, šlapimas yra koncentruotas (tamsus, aitraus kvapo), lūpos ir burna išdžiūvusi, vaikas verkia be ašarų ir kt.;
• vemia žaliai;
• jei vėmaluose ar išmatose yra kraujo.