Papildomi skysčiai žindomam kūdikiui

ArtdayAnna | Shutterstock.com

Medžiaga parengta padedant
forumo Viskas apie žindymą narėms.

Dietologai ir medikai visuomet skatina vartoti daugiau skysčių, tačiau ar ši taisyklė taikytina ir žindomiems kūdikiams?

Trumpas, tačiau aiškus atsakymas – ne, žindomiems kūdikiams papildomų skysčių nereikia.

Papildomi skysčiai kūdikiui tik nuo 6 mėn.

Motinos piene yra net 87-88% vandens, tad kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus gauna pakankamai skysčių, jeigu jie žindomi pagal poreikį.

Pradėjus žįsti teka liesesnis, vandeningesnis pienas, skirtas kūdikiui atsigerti, o tęsiant žindymą ima bėgti riebesnis pienas, kuriuo vaikelis pasisotina. Karštomis dienomis kūdikiai įprastai patys dažnai prašo krūties, bet žinda trumpai.

Papildomi skysčiai kūdikiui žalingi

Svarbu pabrėžti, kad papildomi skysčiai kūdikiui ne tik nereikalingi, bet ir nenaudingi ar net žalingi:

• Papildomai skysčių (vandens, arbatos, skiestų sulčių) gaunantys kūdikiai dažniau kenčia nuo viduriavimo, jo sukeltos dehidratacijos, kuri gali būti net mirtina.
• Skysčiuose gali būti pavojingų, ligas sukeliančių mikroorganizmų.
• Skysčiai nėra maistingi, tačiau jie užpildo kūdikio skrandį, mažylis laiku nepajunta alkio, žinda mažiau.
• Skysčiais kūdikis dažniausiai girdomas iš buteliuko, o jo čiulpimas ir krūties žindimas skiriasi, todėl kūdikis gali pradėti imti krūtį neteisingai.
• Buteliuką gaunantis kūdikis gali atsisakyti krūties, tad joje ims gamintis mažiau pieno arba atsiras pieno sąstovis – pagrindinė krūties uždegimo (mastito) priežastis.

Kūdikių žindymas karštą dieną

Klausimas apie papildomus skysčius dažniausiai kyla karštomis dienomis, tačiau tyrimais įrodyta, jog net ir oro temperatūrai siekiant 22-41°C kūdikiui iki 6 mėnesių amžiaus pakanka su mamos pienu gaunamų skysčių, jei jis žindomas pagal poreikį.

Karštomis dienomis kūdikiui svarbu dažniau pasiūlyti krūtį (dauguma kūdikių patys to paprašo), o taip pat stebėti kūdikio šlapimo spalvą. Jei šlapimo spalva pakinta, patamsėja, kvapas paaštrėja, kūdikis šlapinasi rečiau, nei įprastai, reikėtų dažniau žindyti ir apsaugoti kūdikį nuo dehidratacijos.

Karštą dieną kūdikį renkite tik lengvais drabužėliais ar leiskite plikinėti, slėpkitės šešėlyje (taip pat ir todėl, kad kūdikio oda labai greitai nudega saulėje), o nuo kaitriausios saulės saugokitės namuose. Žindykite nurengtą vaikelį, nes prisiglaudus prie mamos kūno jam bus dar karščiau.

Karštą dieną papildomi skysčiai tikrai pravers žindyvei: jai reikėtų gerti daugiau gryno, vėsaus vandens be priedų. Tai padės norint palaikyti normalią kūno termoreguliaciją bei užtikrinti laktaciją.

Ar kūdikiui netrūksta skysčių?

Karštomis dienomis, o taip pat kūdikiui karščiuojant ar viduriuojant, mažylis gali labai greitai pradėti stokoti skysčių, t.y. dehidratuoti.

Kūdikių dehidratacijos simptomai (nuo pirmųjų iki kritinių):

• Tamsus, aitraus kvapo šlapimas;
• Šlapimo kiekio sumažėjimas;
• Šlapinimasis rečiau, nei kas 6 val.;
• Irzlumas;
• Vangumas;
• Išdžiūvusios lūpos, burna;
• Verkimas be ašarų (jeigu kūdikis vyresnis nei 2 mėn. ir ašarų gamyba jau prasidėjusi. Naujagimiai visuomet verkia be ašarų);
• Įdubusios akys;
• Šalti delnai, pėdos;
• Mieguistumas;
• Įdubę momenėliai.

Pastebėjusi pirmuosius dehidratacijos simptomus, kūdikiui labai dažnai siūlykite krūtį, jį nurenkite, aptrinkite vėsiu vandeniu, pasislėpkite nuo kaitros.

Jei kūdikis dehidratuoja dėl ligų, karščiavimo, viduriavimo, būtinai kreipkitės į medikus ir laikykitės jų nurodyto gydymo plano.

Jeigu kūdikio dehidratacijos simptomai neišnyksta arba stiprėja, nedelsiant kreipkitės į medikus! Dehidratacija kūdikiui mirtinai pavojinga!