TVStiprių ryšių tarp tėvų ir vaiko kūrimas (3)
Olena Yakobchuk | Shutterstock.com
Kai kurie tėvai tiki, kad be mušimo ir šaukimo jie praras savo valdžią arba taps pernelyg atlaidūs. Kiti tėvai labai norėtų nustoti mušti vaikus ir šaukti ant jų, tačiau nežino, kuo tokias bausmes pakeisti ir kaip elgtis tam tikrose situacijose.
Daugelis iš mūsų tampa tėvais turėdami labai mažai žinių apie tai, kaip vystosi vaikas, todėl dažniausiai pasitikime instinktais arba asmenine vaikystės patirtimi. Tačiau labai dažnai mūsų instinktai viso labo yra tik emocinės reakcijos, o mūsų asmeninė vaikystės patirtis neretai būna negatyvi ar netgi smurtinė.
Kaipgi tėvai gali sukurti stiprius, sveikus santykius su savo vaikais ir išmokyti vaikus visko, ką jie turi išmokti, nenaudojant fizinių ir kitų žeminančių bausmių? Tą tėvai gali padaryti vadovaudamiesi keturiais principais, kurie turi būti pritaikyti visose bendravimo su vaikais situacijose – ne tik konfliktinėse. Šie keturi principai yra:
1. Savo ilgalaikių auklėjimo tikslų nustatymas ir derinimas su trumpalaikiais tikslais bei kasdieniu elgesiu. Raktas į sveikų santykių kūrimą ir efektyvų mokymą yra gebėjimas pažvelgti į trumpalaikius iššūkius kaip į galimybę siekti ilgalaikių auklėjimo tikslų.
PAVYZDYS.
Norite, kad vaikui užaugus jūs būsite artimi, jis jumis rūpinsis, gerbs, kad pasitikės jumis. Tačiau kasdieniame gyvenime spręsdami kritinę situaciją (pavyzdžiui, dėl to, kad vaikas lėtai rengiasi, jis vėlinasi į mokyklą, o jūs – į darbą. Siekdami, kad vaikas pasiskubintų, jūs pakeliate balsą, gal net suduodate ar išvadinate vaiką lėtapėdžiu.
|
Elgesys su vaiku „čia ir dabar“ sprendžiant trumpalaikes problemas:
|
Galutinio auklėjimo rezultato ir santykių su vaiku vizija:
|
|
POZITYVAUS AUKLĖJIMO POŽIŪRIS:
|
|
2. Šiltų santykių su vaiku kūrimas. Šilti santykiai (fizinis ir psichinis saugumas) sukuria atmosferą, kurioje auga vaiko pasitikėjimas savo jėgomis, atsiranda noras bandyti ir nenuleisti rankų, net jei nepasiseka. Vaikai geriausiai mokosi tada, kai jaučiasi gerbiami, suprasti, saugūs, mylimi, jaučia, kad jais pasitikima. Šiltoje atmosferoje vaikai jaučiasi saugūs net ir tuo atveju, jei klysta, padaro klaidų. Jie pasitiki savo tėvais, o tai formuoja vaikų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją bandyti. Taip pat vaikai išmoksta suvokti empatijos ir pagarbos kitų jausmams svarbą. Šilta namų aplinka yra pagrindas pasiekti Jūsų ilgalaikius auklėjimo tikslus.
PAVYZDYS.
Įsivaizduokite, kad pradeda mokytis naujos kalbos. Natūralu, kad ne iškarto viską prisimenate, kad dažnai žodžius tariate neteisingai ir rašydami padarote gramatinių klaidų. Yra du mokytojai: vienas nuolat kabinėjasi ir parbrėžia jūsų klaidas, skiria už jas nuobaudas ir visos grupės akivaizdoje vis kartoja, kad esate kvailas; kitas mokytojas pamini, ką padarėte gerai, o ką (ir kaip) reikėtų patobulinti bei patikina, kad jūs tikrai galite susidoroti su viena ar kita užduotimi jei tik pabandysite dar kelis kartus. Ar abiejų mokytojų veiksmai skatins jus toliau mokytis ir tobulėti? Ar abiejų pamokas ir toliau norėsite lankyti?
|
POZITYVAUS AUKLĖJIMO POŽIŪRIS:
|
3. Elgesio ribų nustatymas visose bendravimo su vaikais situacijose. Elgesio ribų nustatymas – tai aiški pagarbiai išdėstyta informacija, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, ir kodėl vienoks ar kitoks elgesys yra netinkamas. Tai jokiu būdu nėra prievarta, kontrolė ar bausmė. Jeigu kiekvieną kartą, kai padarome klaidą, mus gėdina ar įžeidžia, esame linkę slėpti savo klaidas. Nereikėtų tikėtis, kad vaikai patys suvoks, kaip jie turi elgtis: išdėstykite vaikui, ką ir kaip jis turi daryti (ar nedaryti) ir padėkite jam suprasti priežastis, dėl kurių egzistuoja tam tikros taisyklės ir nurodymai.
PAVYZDYS.
Įsivaizduokite, kad pradeda mokytis naujos kalbos. Mokytojas duoda užduotis, tačiau nepaaiškina, kaip jos turi būti atliktos. Tarpinių atsiskaitymų metu, jis neduoda jokių pastabų, tad manote, kad viską atliekate puikiai. Vėliau laikote egzaminą, gaunate labai blogą įvertinimą, tačiau mokytojas atsisako pakomentuoti tokį įvertinimą ir nurodyti, kokias klaidas reikėtų ištaisyti.
|
POZITYVAUS AUKLĖJIMO POŽIŪRIS:
|
4. Supratimas, kaip vaikai galvoja ir jaučia skirtingose situacijose. Visi vaikai (taip pat ir suaugusieji) geriausiai mokosi tada, kai sulaukia paramos ir gauna reikalingą informaciją. Tačiau skirtingo amžiaus vaikams reikia skirtingo pobūdžio paramos ir informacijos. Vaiko raida – tai nuolatinis, niekada nesibaigiantis procesas, o visas mokymas(is) grindžiamas tuo, kas išmokta anksčiau. Kai mes pažvelgiame į pasaulį vienerių, penkerių ar trylikos metų vaiko akimis, mes galime suprasti ir jų elgesį. Vaikų elgesys visada atspindi tai, kaip vaikai mato pasaulį konkrečioje raidos stadijoje.
PAVYZDYS.
Įsivaizduokite, kad esate aštuntokas, kuriam mokytojas duoda išspręsti užduotį, kuriam reikalingų formulių mokoma tik dešimtoje klasėje. Uždavinys jums būtų neįveikiama užduotis ne todėl, kad esate nepakankamai nuovokus ar talentingas – tiesiog tam, kad uždavinį išspęstumėte, jums reikia dar reikia šio bei to išmokti.
|
POZITYVAUS AUKLĖJIMO POŽIŪRIS:
|
Straipsnis parengtas pagal organizacijos „Gelbėkit vaikus“ leidinį „STIPRIŲ SANTYKIŲ TARP TĖVŲ IR VAIKO KŪRIMO VADOVAS: teigiamas, vaiko teisių nuostatomis pagrįstas požiūris“
Pilna leidinio versija
Anisa- labai laukiam kartu 🙏
Puikus straipsnis